Šiuolaikinėmis technologijomis paremta laivo krovinio analizė pateikė visiškai naują atsakymą į klausimą apie viduriniais amžiais vykdytus prekybinius mainus.
„Atlikta analizė leidžia labai aiškiai įsivaizduoti paskutinę to laivo kelionę, be to, atskleidžia geografinę juo gabento krovinio kilmę. Daugelis faktų, apie kuriuos pavyko sužinoti, mums visiškai negirdėti“, – sako jūrų archeologas Staffanas von Arbinas.
Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo žinota, kad kalcio oksidas, dažnai vadinamas degtomis arba negesintomis kalkėmis, XV a. buvo eksportuojamas iš Gotlando, rašoma portale „SciTechDaily“.
Jūros dugną nuklojusios laivo nuolaužos į šiaurę nuo Geteborgo nutolusio Lisešilio teritorijoje buvo aptiktos 2003 metais. Vis dėlto tik dabar pavyko deramai, pasitelktus naujausias ir pažangiausias metodologijas, ištyrinėti laivu plukdytą krovinį.
Geteborgo universitete dirbančio jūrų archeologo Staffano von Arbino vadovaujama tarptautinė komanda nustatė krovinio kilmę ir tikėtiną laivo maršrutą. Tyrimo išvados papildo turimas žinias apie tai, kuo buvo prekiauta viduramžiais ir kokiomis trajektorijomis tuo metu buvo gabenamos prekės.
Taigi, nuskendusiu laivu buvo plukdomas varis, ąžuolo rąstai, pirmiau minėtos negesintos kalkės, derva, plytos ir čerpės. Laivu plukdyto krovinio pavyzdžių pavyko prisirinkti per anksčiau vykdytus povandeninius archeologinius tyrinėjimus. Jie buvo nugabenti į Bohuslano muziejų. Dabar šie pavyzdžiai buvo išanalizuoti pasitelkus šiuolaikinius metodus.
Iš Gotlando Švedijoje
Atsižvelgdami į gautus duomenis, mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, varis buvo kasamas dviejuose dabartinės Slovakijos regionuose. Analizė parodė, kad plytos, mediena ir galbūt derva buvo gabenami iš Lenkijos, o negesintos kalkės – veikiausiai iš Gotlando.
Remiantis medievistikos šaltiniais, varis buvo kasamas Karpatų kalnuose, Slovakijoje, esančiose kasyklose ir upėmis transportuojamas į jūros pakrantėje įsikūrusį Gdanską. Viduramžiais Gdanskas buvo vienas pagrindinių uostamiesčių, per kurį buvo eksportuojama Lenkijoje kertamų ąžuolų mediena.
„Labai tikėtina, kad būtent Gdanske lavas buvo pakrautas, o tada tęsė, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinę savo kelionę“, – teigia S. von Arbinas.
Belgijos kryptis
Sprendžiant iš gabentų prekių, laivas veikiausiai plaukė į kažkurį Vakarų Europos uostą, kai dėl nežinomų priežasčių patyrė katastrofą Bohuslano archipelago regione. Šią išvadą mokslininkai priėjo pasiremdami istoriniais šaltiniais.
„Tenka spėti, kad galutinis laivo kelionės tikslas buvo Brugės miestas Belgijoje. XV a. tai buvo vienas pagrindinių prekybos centrų, o Vidurio Europoje išgaunamas varis, kaip žinia, iš jo buvo gabenamas į įvairius Viduržemio jūros uostus, įskaitant ir Veneciją“, – aiškina S. von Arbinas.
Reziumuojant galima pasakyti, kad atliktas tyrimas padėjo atskleisti laivu plukdyto krovinio sudėtį. Gautus rezultatus mokslininkai palygino su kitais tą patį laikotarpį nušviečiančiais archeologiniais ir istoriniais šaltiniais.
Šaltinia: