aA
Naujausias archeologų radinys Venecijos įlankoje Italijoje patvirtino, jog didžioji dalis šios vietos anksčiau buvo sausuma. Tai įrodo po vandeniu aptiktos Romos imperijos laikų struktūros – senovinis kelias ir įvairūs objektai, kurie, manoma, yra šioje vietoje buvusios prieplaukos ir gyvenvietes liekanos.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
© Scanpix

Tikėtina, kad aptikti archeologiniai radiniai yra iš ankstyvųjų viduramžių laikmečio, kuomet Venecija dar nebuvo įkurta.

„Objektai ir senovinio kelio liekanos buvo rastos Treporti kanale, šiaurinėje Venecijos lagūnos dalyje. Dabartiniai tyrimai patvirtino 1980-aisiais atliktus tyrinėjimus ir prielaidas, jog ši vieta anksčiau buvo sausumos teritorija“, – teigė Venecijos jūrų tyrimų instituto geofizikė ir tyrimo, publiktuoto liepos 22 dieną žurnale „Scientific Reports“ autorė Fantina Madricardo.

Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
© Scanpix

Tikėtina, jog teritorijoje yra keletas buvusių nedidelių gyvenviečių liekanų ir kelių, vedančių į netoliese buvusius prekybos taškus.

„Venecijos lagūna susiformavo kylant bendram jūros lygiui po paskutinio apledėjimo, taigi, tai buvo ilgalaikis procesas. Kiek mums yra žinoma, nuo Romos imperijos laikų – maždaug prieš 2000 metų – jūros lygis čia paliko iki 2,5 metrų“, – portalui LiveScience teigė F. Madricardo.

Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
© Scanpix

Mokslininkai, išanalizavę turimus duomenis nustatė, kad kol ši teritorija nebuvo po vandeniu, čia buvo mažiausiai vienas pagrindinis kelias.

Venecija gyvuoja jau šimtmečius, tačiau nėra jokių rašytinių šaltinių, jog šis miestas egzistavo Romos imperijos laikais. Archeologai mano, kad didesnė gyvenvietė dabartinėje Venecijos teritorijojė ėmė formuoti jungiantis pavienėms gyvenvietėms šiose apylinkėse ir aplink buvusiose salose po Vakarų Romos imperijos griūties ketvirtame amžiuje.

Venecijos teritorijoje buvo rasta ir romėniškų dirbinių, tačiau mokslininkai vis dar nėra tikri, ar šiose vietose Romos imperijos laikais žmonės gyveno didesnėse teritorijose, o ne tik pavienėse gyvenvietėse.

F. Madricardo ir jos komanda archeologinių radinių ieškojo naudodami elektroninius hidroakustinius prietaisus (sonarus) ir nardydami po vandeniu. Treporti kanale buvo aptikta 12 struktūrų, išdėstytų šiaurės rytų kryptimi maždaug 1140 metrų ruože. Struktūros yra 2,7 metų aukščio ir 52 m ilgio ir, tikėtina, yra senovinio kelio pagrindas, buvosio šalia to meto kaimų.

Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
© Scanpix

Archeologai po vandeniu atrado ir akmenų, kurių viršutinė pusė buvo labiau nugludinta, o apatinė – ovali. Panašūs akmenys buvo naudojami Romos imperijos kelių viršutiniam sluoksniui tiesti.
Mokslininkai taip pat aptiko ir struktūras, buvusias žemiau kelio – maždaug 9 metrų gylyje. Tikėtina, kad tai – senovinės prieplaukos, kuri buvo pastatyta kanale palei senovinį kelią, liekanos.

F. Madricardo ir jos kolegos tikina, kad senovinis kelias, sujungtas su prieplauka ir gyvenvietėmis, turėjo sąsajas su kitais keliais ir sudarė tam tikrą tinklą. Manoma, kad šie keliai anuomet galėjo jungti gyvenvietes pietinėje dabartinės lagūnos zonoje, su Romos imperijos laikų prekyviete Altinum, buvusia šiaurinėje dabartinės lagūnos dalyje.

Manoma, kad kelias buvo nutiestas per smėlėtą kalvagūbrį, maždaug toje vietoje, kur dabar yra susiformavusios labiausiai nutolusios Venecijos lagūnos salos.

Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
Po Venecijos vandeniu aptiko senovinį kelią ir gyvenviečių liekanas.
© Scanpix

Be to, manoma, kad didžioji kelio dalis buvo apsupta vandens. Palei kelią būta ir pavienių gyvenviečių – tai įrodo ir archeologiniai radiniai šalia buvusio kelio – stogų dangos plytelės, plytos, puodų duženos.

Žinoma, tyrimus apsunkino didžiuliai vietovės pokyčiai 19-20 amžiuje, kuomet vyko sparti Venecijos plėtra, buvo pristatyta didelių prieplaukų, dirbtinių salų, barjerų ir kitų konstrukcijų.

Tikimasi, jog ateityje bus galimybė Venecijos lagūnos dugną ištirti išsamiau. Tačiau kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada atrastas senovinis kelias buvo nutiestas ir kiek laiko jis buvo naudojamas, iki kol jį paskandino jūros bangos.

Nors vietovė per pastaruosius 200 metų smarkiai paskeitė, F. Madricardo viliasi, kad radinius iš lagūnos dugno bus galima ištirti radioanglies metodu ir įvardyti jų tikslų amžių.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.3333

Omano speleologai ištyrinėjo Jemene esančią paslaptingą įgriuvą

Socialiniuose tinkluose paskelbta vaizdo medžiaga leidžia iš arčiau susipažinti su neseniai...

JAV mokslininkai rado būdą, kaip sumažinti oro ir pastatų temperatūrą: jų išradimas jau pakliuvo į Gineso rekordų knygą (32)

Gineso rekordų agentūra ką tik apdovanojo balčiausių pasaulio dažų kūrėjus iš Purdue...

Šarūnas Meškys | D+

Ugnikalnio išsiveržimas Kanaruose prikėlė prieš 20 metų paskelbtą Ameriką nušluosiančio megacunamio scenarijų: mokslininkai pateikė naują versiją (5)

Iki šiol Cumbre Vieja ugnikalnis La Palmos saloje Kanaruose paskutinį kartą buvo išsiveržęs...

Astrofizikai išsprendė beveik 900 metų senumo astronominę paslaptį: 6 mėnesius spindėjęs itin retas šviesulys dingo (25)

1181 metais Kinijos ir Japonijos žvaigždžių stebėtojai danguje pastebėjo šį tą neįprasto...

Žemę pasiekė du iš Visatos gelmių atkeliavę signalai: astrofizikai mano, kad tai iš laiko pradžios (42)

Du intriguojantys signalai, pasirodę mažame gravitacinių bangų detektoriuje, gali reprezentuoti...

Top naujienos

Analitikai su nerimu stebi įvykius Vokietijoje: šis scenarijus Europai pridarytų daug bėdos (149)

Labai tikėtina, kad po šį sekmadienį vykstančių rinkimų į Vokietijos parlamentą bus...

Raminta Rakauskė | D+

Metalo supirkinėtojai tokių kainų nebuvo matę nuo 2009-ųjų: gyventojai nešė viską, ką galėjo

Kol dalies pramoninių metalų kainos po truputį sminga žemyn, kai kurių vis dar skaičiuoja...

Liūdnos žinios: Kaune kovojama dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės Kauno klinikų reanimacijoje gydomi du vaikai (815)

Medikų nerimas auga: reanimacijoje vis daugiau koronavirusu sergančių vaikų. LNK žinios praneša,...

Plakatą Nausėdai JAV iškėlusi lietuvė: mūsų yra visame pasaulyje (822)

Plakatą „Nausėda yra homofobas“ iškėlusi mergina yra lietuvė Eglė Malinauskaitė . 21 metus...

Orai: nauja savaitė atneš permainų

Praslinkus aktyviam Atlanto ciklonui, šeštadienį nuo Skandinavijos priartės naujas žemo...

Brutualiu žinomos prodiuserės nužudymu kaltinamas žurnalistas išsidavė itin išsamiais įvykio aprašymais (15)

39 metų televizijos prodiuserė iš Prancūzijos Sophie Toscan du Plantier ramiame Airijos regione...

Pristatė, kaip artimiausiu metu keisis pensijos Lietuvoje: nėra viskas jau taip gerai (355)

Rugpjūčio mėnesį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė, kaip...

Pats garsiausias ir paslaptingiausias klubas Berlyne: ką jie ten taip slepia? (20)

Berlynas – 100% pats išskirtiniausias miestas Europoje, turintis unikalią aurą, kurios...

Agnė Kulitaitė | D+

Agnė Kulitaitė: iki kominių pasivažinėjimų vidury dienos nueinamas labai ilgas kelias (2)

Pastarojo laiko įvykiai tik dar kartą patvirtino, jog net ir šiais neramiais laikais konstantų vis...

Gražiausia pasaulio lengvaatlete tituluojama vokietė bėgimo takelį išmainė į podiumą (67)

22 metų Alica Schmidt buvo per žingsnį nuo savo didžiausios gyvenimo svajonės, tačiau jos...