Misijos „Chang'e 3“, raketa, nešanti mėnuleigį „Yutu“ („Nefritinis triušis“) pakilo apie 1 val. 30 min. vietos (sekmadienį 19 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Raketos starto vaizdą iš Sičango palydovų paleidimo centro šalies pietvakariuose tiesiogiai transliavo valstybinė televizija CCTV.
Raketai kylant į tamsų nakties dangų, misijos stebėtojai reguliariais intervalais pranešdavo, kad viskas vyksta „normaliai“.
Praėjus maždaug valandai po starto kosmodromo direktorius Zhang Zhenzhongas paskelbė darbuotojams, kad misija prasidėjo sėkmingai, parodė CCTV.
Mėnuleigis turėtų nusileisti Mėnulyje gruodžio viduryje. Šis aparatas tyrinės mūsų planetos palydovo paviršių ir ieškos naudingųjų iškasenų. „Yutu“ yra trečio modelio ratinis aparatas, važinėsiantis Mėnulio paviršiumi: prieš kelis dešimtmečius Sovietų Sąjunga ten pasiuntė du mėnuleigius „Lunachod“, o JAV astronautai elektromobiliu „Lunar Roving Vehicle“ (LRV) per tris paskutines „Apollo“ misijas.
„Yutu“ vyriausiasis konstruktorius Sun Zezhou sakė, kad ši misija turės „didelę mokslinę ir ekonominę reikšmę“, nurodė naujienų agentūra „Xinhua“.
„Ši misija prisidėjo plėtojant kai kurias kosmines technologijas, o kai kurios iš jų galės būti taikomos civiliniame sektoriuje“, – agentūra citavo Sun Zezhou žodžius.
Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.
Kinija planuoja maždaug 2020 metais įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį.
Nuo 2003 metų Kinija pasiuntė į kosmosą iš viso 10 astronautų (aštuonis vyrus ir dvi moteris), kurie šalyje vadinami taikonautais, per penkias atskiras misijas. Į orbitą taip pat buvo iškeltas kosminis modulis „Tiangong 1“.
Pirmieji du Kinijos Mėnulio tyrimų zondai buvo paleisti 2007 ir 2010 metais.