Kometa, kuri Žemę aplanko tik kartą per 50 tūkst. metų, arčiausiai Žemės bus vasario 1 dieną. Tuomet ji bus už 42 mln. kilometrų – tai trečdalis atstumo nuo Žemės iki Saulės.

C/2022 E3  kometa prie Žemės priartėjo po 50 000 metų. AFP / NASA / Dan Bartlett nuotr.

Tikėtina, kad geriausias stebėjimo laikotarpis bus sausio pabaiga, kai silpniau švies Mėnulis, jei pasiseks ir orai bus palankūs. Jei pasiseks išvengti miesto šviesų, kometa gali būti matoma plika akimi, ir jau tikrai – žiūronais ar per teleskopą.

Iš ledo ir dulkių susidariusios kometos skersmuo yra apie kilometrą. Kometa turi komą – aplink ją matomą dalelių skraistę, kurios ilgis siekia apie 50 tūkst. kilometrų ir kuri spindi žalsva spalva.
Vokietijos aerokosminio centro (DLR) duomenimis, žalią spalvą sukuria dujos, kurias įkaitina Saulės spinduliai.

C/2022 E3  kometa prie Žemės priartėjo po 50 000 metų. AFP / NASA / Dan Bartlett nuotr.

Kometa gavo savo vardą po to, kai ją pirmą kartą praėjusiais metais pastebėjo JAV observatorija „Zwicky Transient Facility“ – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas, skirtas sistemingai tirti optinius naktinio dangaus reiškinius.

Kometa paskutinį kartą pro Žemę praskriejo vėlyvojo paleolito laikotarpiu, kai Žemėje dar gyveno neandertaliečiai.

Dar gruodį ši kometa buvo užfiskuota teleskopu. Astronomo Dan'o Bartlett'o įamžintoje nuotraukoje matyti ryškesnė žalsva kometos koma, trumpa ir plati dulkių uodega bei ilga dujų uodega.

Nors kometų ryškumas yra sunkiai nuspėjamas, astronomai tikina, kad C/2022 E3 (ZTF) nebus tokia ryški kaip 2020-ųjų liepą dangaus kūnų stebėtojus džiuginusi NEOWISE kometa.

Jei C/2022 E3 (ZTF) pasieks +5 – +6 regimąjį ryškumą, ji bus matoma plika akimi be teleskopo ar žiūronų, tačiau prireiks nuvykti į atokesnę vietą toliau nuo šviesos taršos šaltinių. Kokio ryškumo bus bus kometa C/2022 E3 (ZTF), astronomai nežino.

Didieji ir Mažieji Grįžulo ratai. Šiaurinė žvaigždė. Bonč/Wikipedia iliustr.

Vis dėlto, ryškiausiai ir geriausiai C/2022 E3 (ZTF) kometa bus matoma kuomet skries pro Šiaurinę žvaigždę (Polaris) naktį iš sausio 31 į vasario 1 ir bus arčiausiai Žemės. Žinoma, prireiks ir tinkamų oro sąlygų – giedro dangaus.

Kilpą aplink Saulę aspukusi kometa išskris iš vidinės Saulės sistemos.

Skaičiuojama, kad šios kometos orbitos trukmė – 50 000 metų. Taigi, kitą kartą pro Žemę ji praskries maždaug... 52023 metais.

Kometą C/2022 E3 (ZTF) praėjusių metų kovo 2 dieną aptiko astronomai Bryce'as Bolinas ir Frankas Masci.

C/2022 E3  kometa prie Žemės priartėjo po 50 000 metų. AFP / NASA / Dan Bartlett nuotr.
Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją