Per Lietuvą einantis Struvės geodezinis lankas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą

Per Lietuvą ir dar devynias Europos valstybes einantis Struvės geodezinis lankas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Kaip BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos skyriaus patarėja Violeta Baltrušytė, toks sprendimas priimtas penktadienį Pietų Afrikoje vykstančioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.

1816-1852 metais sudarytas lankas buvo vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių bandymų ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą. Tai buvo Žemės dienovidinio lankas, einantis per keletą valstybių - dabartines Norvegiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją ir Moldovą. Kiekvienoje šalyje lanko trasą žymi specialūs ženklai.

Tuo laiku tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias dienovidinio lankas, jo matavimo rezultatais ištisą šimtmetį naudotasi skaičiuojant ir tikslinant Žemės elipsoido parametrus.

Prašymą įtraukti šį lanką, kaip mokslinį objektą, Lietuva pateikė kartu su dar 9-iomis valstybėmis.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje nebus sprendžiamas klausimas dėl Trakų istorinio nacionalinio parko įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą, nes Lietuva atsiėmė šios vietovės nominacinę bylą.

Lietuvos atstovai tokį sprendimą priėmė per neoficialius pokalbius su UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nariais sulaukę pastabų dėl įteiktos Trakų nominacinės bylos.

Liepos 11 dieną prasidėjusi UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesija vyks iki sekmadienio.

Į UNESCO nematerialaus ir žodinio paveldo sąrašą yra įtraukta Lietuvos kryždirbystės ir trijų Baltijos valstybių dainų švenčių tradicija, o į Pasaulio paveldo sąrašą - Vilniaus Senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavė.