Tai – Nemo taškas, žymintis tolimiausią atstumą, kurį galima nusigauti nuo sausumos. Jis yra Ramiajame vandenyne tarp Antarktidos, Pietų Amerikos ir Tasmanijos (koordinatės – 48°52.6′ pietų platumos ir 123°23.6′ vakarų ilgumos). Nuo artimiausių salų Nemo taškas yra nutolęs net per 2 688 km. Kitaip tariant, ten atsidūrę tikrai žūtumėte.
2 688 kilometrų yra labai didelis atstumas. Palyginimui, šiauriausia gyvenvietė nuo Šiaurės ašigalio tėra nutolusi per 817 kilometrų. Ten žmonių nedaug, tačiau pasitaiko keliautojų, mokslininkų ir nuotykių ieškotojų. Net jei atsidurtumėte kur nors dykumoje, žmonės niekada nebūtų taip toli, kaip Nemo taške. Tačiau čia ypatingos šios vietos savybės nesibaigia.
Dėl šio taško geografinės padėties valstybių atžvilgiu, laivai čia praplaukia itin retai. Žinoma, kartas nuo karto kas nors netoliese plaukia į Antarktidą, kartais pro šalį plaukia krovininiai ar net kariniai laivai. Tačiau tikrų laivininkystės kelių ten nėra. Nemo taškas yra nepaprastai vienišas. Tiesą sakant, jei ta mitinė būtybė jus ten perkeltų, tikėtina, kad artimiausi žmonės būtų ne kur nors vandenyne, o ore, tačiau lėktuvai ten skraido taip pat gana retai. Iš tiesų, gali būti, kad artimiausi žmonės Nemo taškui kartais yra Tarptautinėje Kosminėje Stotyje – tas taškas yra toks nuošalus.
Tačiau tas nuošalumas kartais yra ir privalumas. Būtent į Nemo tašką dažnai nukreipiami į Žemę sugrįžtantys erdvėlaiviai ir palydovai. Jei yra tikimybė, kad didesnės jų dalys pasieks planetos paviršių, jau geriau, kad jos nukristų ten, kur niekam netrukdys ir nieko nesužeis. Ir tikrai nėra geresnės vietos, nei Nemo taškas – taikinys išties didelis. Todėl skaičiuojama, kad ten nukreipta šimtai įvairių palydovų, erdvėlaivių ir net kosminių stočių.
O kaip dėl gamtos? Na, vandenynų srovės Nemo taško nemėgsta. Tai reiškia, kad ten atnešama nedaug naudingųjų medžiagų ir augalams nėra kuo misti. Nėra augalų, nėra ir gyvūnų. Kitaip tariant, Nemo taške visada yra labai mažai gyvybės ir ten atsidurti be išsigelbėjimo plano tikrai nesinorėtų.
