Ši bauginanti patirtis gali priversti jus susimąstyti: kodėl nuo burokėlių išmatos tampa raudonos?
Atsakymas susijęs su betaninu – rausvai violetiniu pigmentu, kuris raudoniesiems ir violetiniams burokėliams suteikia ryškią spalvą, teigė Sent Luiso universiteto Misūryje mitybos ir dietologijos docentė bei Mitybos ir dietologijos akademijos atstovė spaudai Whitney Linsenmeyer.
Tačiau šio pigmento neturi kitų spalvų burokėliai, pavyzdžiui, auksaspalviai (geltonieji) burokėliai, kuriuose aptinkama gelsvų pigmentų, vadinamų betaksantinais, rašo livescience.com.
Betaninas yra ne tik pigmentas, bet ir stiprus antioksidantas, o tai reiškia, kad jis organizme gali neutralizuoti reaktyvias molekules, vadinamas laisvaisiais radikalais. Stabilizuodamas laisvuosius radikalus, „jis padeda išvengti DNR ir kitų ląstelių pažeidimų, be to, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis“, – sakė W. Linsenmeyer.
Tačiau betaninas pasižymi žemu biologiniu įsisavinimu, t. y. į kraujotaką patenka mažai metabolizuoto betanino, todėl organizmas negali iki galo išnaudoti šio junginio. Šis pigmentas yra itin atsparus virškinimo procesams, todėl žarnyno ląstelės absorbuoja tik nedidelę dalį mūsų suvartoto betanino, teigė W. Linsenmeyer.
Anot 2021 metais žurnale „Molecules“ paskelbtos apžvalgos, laboratorijoje ir su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad suskaidoma – daugiausia žarnyne – tik maždaug pusė į organizmą patekusio betanino.
Betaninas, kurio organizmas nesuskaidė, per virškinamąjį traktą praeina beveik neapdorotas. Tai reiškia, kad jis bus pašalintas su išmatomis, kurias jis nudažys raudona ar rožine spalva. „Tai normali reakcija, kuri pasireiškia maždaug vienam iš dešimties žmonių“, – sakė W. Linsenmeyer.
Šis plačiai cituojamas santykis greičiausiai yra paimtas iš 1963 metais atlikto tyrimo, kuris nustatė, kad 10 – 14 proc. žmonių patiria „burokuliaciją“ – reiškinį, kai nuo burokėlių šlapimas nusidažo raudona arba rožine spalva. Šio proceso metu nemetabolizuotas betaninas per inkstus patenka į šlapimą. Tačiau dažniausiai kartu nusidažo ir žmogaus išmatos. Taigi šie du reiškiniai yra glaudžiai susiję.
„Tai gerybinė būklė, kuri gali tęstis kelias valandas po valgio“, – apie raudoną šlapimą kalbėjo W. Linsenmeyer.
Kai kuriuose tyrimuose iš pradžių buvo spėliojama, kad šlapimas raudonai nusidažo dėl genetinių veiksnių arba geležies stokos, tačiau naujesni tyrimai išsiaiškino, kad toks poveikis labiau susijęs su ribotu organizmo gebėjimu metabolizuoti betaniną, teigiama 2021 metų apžvalgoje.
„Jei šlapimo spalva pakito tik po kelių dienų, tai greičiausiai įvyko ne dėl burokėlių, todėl vertėtų kreiptis į gydytoją“, – įspėjo W. Linsenmeyer. Jei šlapimas nuolat yra raudonos ar rausvos spalvos, tai gali būti ženklas, kad šlapime yra kraujo, nurodo „Penn Medicine“. Kraujingas šlapimas yra dažnas struktūrinių šlapimo takų pakitimų ar ligų požymis.
Per kiek laiko jūsų išmatos nuo burokėlių nusidažys raudona spalva, priklauso nuo to, kiek laiko paprastai virškinate maistą. Jei nerimaujate dėl rausvos spalvos išmatų, gydytojai gali ištirti jų mėginį, kad pažiūrėtų, ar jose nėra kraujo, ir kartu su tyrimu veikiausiai paklaus, ar pastaruoju metu nevalgėte ko nors, kas galėjo nudažyti jūsų unitazo turinį, rašoma Nacionalinėje medicinos bibliotekoje „MedlinePlus“.
