„VIIRS“ (angl. Visible Infrared Imaging Radiometer Suite) gali įžvelgti visą eilę sinoptikus dominančių reiškinių – debesis, sniegą, rūką ir panašiai – net kai palydovas yra tamsiojoje Žemės pusėje.
Ir, žinoma, kaip ir matyti iš šio Juodojo marmuro vaizdo, „VIIRS“ puikiai fiksuoja Žemės miestų šviesas.
Naujovė buvo pristatyta Amerikos geofizikų sąjungos Rudens susitikime – tai didžiausias kasmetinis Žemę tyrinėjančių mokslininkų susibūrimas. Iš „Suomi“ – bendro NASA ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos palydovo – gauti duomenys neabejotinai ateityje taps pagrindiniu šios konferencijos ramsčiu.
„VIIRS“ gudrybė slypi jo ypatingame vaizdo fiksavime. Jeigu fotoaparatas užfiksuoja visą vaizdą vienu išlaikymu, tai „VIIRS“ sukuria vaizdą kelis kartus skenuodama vietą, jį išskaidydama į milijonus atskirų pikselių. Vėliau sistema peržiūri kiekvieno pikselio šviesos kiekį. Jeigu jis labai šviesus, mažo jautrumo režimas jį sureguliuoja, jeigu pikselis labai tamsus – signalas sustiprinamas.
JAV karinių oro pajėgų palydovai dešimtmečius tobulino silpno apšvietimo daviklius, tačiau NASA ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos atstovai Amerikos geofizikų sąjungos konferencijoje pareiškė, kad „VIIRS“ šią galimybę iškėlė į naują lygmenį.
Vienas svarbiausių pastarojo meto „VIIRS“ stebėjimų – uragano „Sandy“ priartėjimas prie JAV krantų šiemet spalį.
Palydovas vardą „Suomi“ gavo pagerbiant novatoriškąjį Žemės stebėjimų mokslininką Vernerį E. Suomi. Dvi tonas sveriantis ir 1,5 milijardo dolerių (3,97 milijardo litų) kainuojantis palydovas suka ratus apie Žemę nuo vieno poliaus link kito vos kiek daugiau nei 800 kilometrų aukštyje.
Penki jo instrumentai skirti stebėti įvairiems žemės, vandenyno ir atmosferos reiškiniams – nuo oro temperatūros ir drėgnumo iki dumblių žydėjimo vandenyne, nuo Arkties ledynų dydžio iki nuo debesų atsispindinčios saulės šviesos kiekio.