Šie du mokslininkai pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (3,7 mln. litų). 60 metų J.C.Matheris yra Merilande veikiančio NASA Goddard`o kosmoso skrydžių centro vyresnysis astrofizikas, o 61 metų G.F.Smootas dėsto fiziką Kalifornijos universitete Berklyje.
Kaip pabrėžiama akademijos pranešime, J.C.Matheris ir G.F.Smootas vaisingai pasinaudojo sėkmingos orbitinės observatorijos "Cobe", kurią NASA paleido 1989 metais, matavimais. "Cobe" matavimais gauti rezultatai parėmė prielaidą, kad Visata atsirado po Didžiojo sprogimo, nes tik tokiu atveju įmanoma paaiškinti kosminių submilimetrinių bangų foninę spinduliuotę.
"Po šių matavimų atsirado galimybė teigti, kad kosmologija yra tikslusis mokslas", - teigiama komiteto pranešime.
Pagal Didžiojo sprogimo teoriją, Visata susiformavo po kataklizminio sprogimo, įvykusio maždaug prieš 13,7 mlrd. metų.
Amerikiečių mokslininkų atrasta reliktinės spinduliuotės anizotropija yra Visatos būklės netrukus po Didžiojo sprogimo "kopija".
Reliktinė spinduliuotė sklido, kai Visatos temperatūra siekė maždaug 3 tūkst. laipsnių Celcijaus. Tuo metu, kaip rodo laureatų tyrimai, Visatos materija nebebuvo vienalytė, bet pradėjo jungtis į darinius, iš kurių vėliau susiformavo galaktikos.
Reliktinė spinduliuotė - tai kosminė elektromagnetinė foninė spinduliuotė, maždaug tolygiai pasiskirsčiusi visomis kryptimis.
Savo spektrinėmis savybėmis ji atitinka idealųjį spinduolį, populiarioje literatūroje kartais vadinamą absoliučiai juoduoju kūnu, kurio temperatūra siekia maždaug 270 laipsnių pagal Celcijų. Amerikiečių mokslininkams šią temperatūrą pavyko apskaičiuoti remiantis "Cobe" duomenimis.
Už reliktinės spinduliuotės atradimą 1978 metais jau buvo paskirta Nobelio premija. Laureatų tyrinėjimuose įrodytas spektrinių reliktinės spinduliuotės ir idealiojo spinduolio savybių atitikimas įrodo, kad Visata atsirado Didžiojo sprogimo metu.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premiją už tyrinėjimus optikos srityje gavo amerikiečiai Roy Glauberis, Johnas Hallas ir vokietis Theodoras Haenschas.
Šiųmetis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį paskelbus apdovanojimus už laimėjimus medicinos srityje. Jie atiteko amerikiečiams Andrew Fireis ir Craigui Mello už fundamentalaus ribonukleino rūgšties mechanizmo, kuris kontroliuoja genetinės informacijos srautą, atradimą.
Trečiadienį paaiškės chemijos premijos laimėtojas, o spalio 9 dieną bus pranešta, kas laimėjo Kas laimėjo apdovanojimą už pasiekimus ekonomikos srityje, kurį teikia Švedijos centrinis bankas "Riksbank".
Literatūros prizo laureatas tradiciškai skelbiamas ketvirtadienį, nors tikroji data pranešama tik prieš dvi paras. Manoma, kad šiemet laimėtojas bus paskelbtas spalio 5-ąją arba spalio 12-ąją. Apdovanojimų laureatų paskelbimo maratonas penktadienį pasibaigs Norvegijos sostinėje Osle, kur bus pranešta, kas laimėjo prestižiškiausią 2004 metų Nobelio taikos premiją.
Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premija pirmą kartą buvo įteikta 1901 metais.