Jameso Webbo kosminis teleskopas, kuris turėtų būti paleistas į kosmosą šią savaitę, rinks informaciją apie ankstyvuosius Visatos egzistavimo etapus ir žvaigždžių formavimąsi bei ieškos gyvybei tinkamų planetų už Saulės sistemos ribų. Tarp teleskopo misijos tikslų yra ir pirmųjų galaktikų ar šviesių objektų, susiformavusių po Didžiojo Sprogimo, paieškos bei galaktikų evoliucijos analizė.
„Būtų nuostabu rasti į Žemę panašią planetą. Juk, remiantis turimomis žiniomis, gyvybė kol kas egzistuoja tik Žemėje. Tačiau taip pat žinome, kad Visatoje pilna įvairiausių planetų. Norime rasti tokių, kurių dydis ir temperatūra kuo mažiau skiriasi nuo Žemės, kad išsiaiškintume, ar jos tinkamos gyvybei.
Tai viena iš priežasčių, kodėl į kosmosą keliame tokius teleskopus kaip Jameso Webbo“, - teigė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro astrofiziė, Jameso Webbo teleskopo egzoplanetų mokslo projekto komandos narė dr. Knicole Colon.
Jameso Webbo kosminis teleskopas yra maždaug 100 kartų jautresnis už savo pirmtaką Hubble’io kosminį teleskopą ir gruodžio 24-ąją bus iškeltas į kosmosą raketa „Ariane 5“, kuri pakils iš paleidimų aikštelės, esančios Prancūzijos Gvianoje, Pietų Amerikos šiaurės rytinėje pakrantėje.
Keturis mokslinių tyrimų instrumentus turinčio teleskopo gamyba atsiėjo apie 8 mlrd. eurų.
Pridėjus eksploatavimo išlaidas, visa projekto kaina siekia maždaug 8,6 mlrd. eurų. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės atskaitomybės biuras nurodė, kad sąmata beveik padvigubėjo, palyginus su 2009-aisiais NASA pateiktais skaičiavimais.
NASA tikėjosi teleskopą paleisti dar 2011 m., bet datą teko ne kartą atidėti.
Mokslininkai planuoja teleskopą naudoti Visatos raidos etapams tyrinėti, įskaitant pačią pradžią po Didžiojo Sprogimo, įvykusio maždaug prieš 13,8 mlrd. metų. Juos domina ir už Saulės sistemos ribų skriejančios egzoplanetos, ir arčiau esantys dangaus kūnai, tokie kaip Marsas ir Saturno palydovas Titanas.
Į Prancūzijos Gvianą teleskopas buvo atgabentas spalio mėnesį po 16 parų trukusios kelionės jūromis – iš Kalifornijos Panamos kanalu į uostą Port de Pariacabo, įsikūrusį ant Kourou upės kranto. Atsidūręs kosmose, Jameso Webbo teleskopas leisis į 1,6 mln. kilometrų kelionę, kad jo orbita būtų labiau nutolusi nuo Žemės nei Hubble’io kosminio teleskopo.
Šį atstumą naujasis teleskopas turėtų įveikti per mėnesį. Dr. Knicole Colon teigimu, Jameso Webbo teleskopu taip pat bus stebimas žvaigždžių ir planetų formavimasis.
Tyrėjai pažymėjo, kad naujasis teleskopas gali pažvelgti į dujų ir dulkių debesis, kur gimsta žvaigždės. Kol kas negalėjome aiškiai pamatyti, kas ten vyksta, nes vaizdą užstodavo dulkės.
„Mus visada labiausiai jaudina netikėti atradimai.
Pavyzdžiui, kai, regis, tuščiame dangaus plote pastebime tolimą visatą, kurios anksčiau negalėjome aptikti, arba kai tyrinėjame egzoplanetos atmosferą ir randame molekulę, kurios nesitikėjome rasti. Tokiais atvejais turime išsiaiškinti, ką tai reiškia konkrečią akimirką ir ką tai reiškia mūsų įsivaizdavimo, kaip surėdyta Visata, kontekste. Taigi, netikėti atradimai neretai būna patys įspūdingiausi. Neabejoju, kad Jameso Webbo kosminis teleskopas padovanos ne vieną tokį atradimą“, – sakė dr. Knicole Colon.
