Tačiau kintantis šios žvaigždės aktyvumas Žemei ir jos gyventojams gali pridaryti žalos. Apie tai portalui Delfi papasakojo Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikė dr. Renata Minkeviciūtė.
Pastaruoju metu stebimas vis didesnis Saulės aktyvumas, formuojasi vis daugiau Saulės dėmių, kurios neretai yra nukreiptos tiesiai į Žemę. Nežinant tikslios informacijos, galvoje ima suktis įvairiausių klausimų: kas yra Saulės dėmės, kaip, kodėl ir kur jos atsiranda? Kokią įtaką jos daro Žemei ir kokį pavojų kelia?
„Saulės dėmės yra vizualiai tamsesni plotai Saulės paviršiuje. Jos atsiranda ten, kur Saulės magnetinis laukas kerta išorinius Saulės plazmos sluoksnius. Magnetinis laukas visada turi pietinį ir šiaurinį polių, lauko kryptis nukreipta iš pietų poliaus į šiaurinį polių. Plazma dėmių zonoje atrodo tamsesnė, nes ji yra vėsesnė – magnetinis laukas stabdo plazmos cirkuliaciją ir todėl dėmių vietoje iš žemesnių sluoksnių nepakyla šiltesnės plazmos srovės“, – teigė VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkė dr. Renata Minkeviciūtė.
Remiantis naujausiais mokslininkų skaičiavimais, Saulės aktyvumo periodo pikas gali prasidėti anksčiau nei tikėtasi. Iš pradžių buvo prognozuojama, kad aktyvumo pikas bus pasiektas 2025 metų liepos mėnesį, tačiau dabar ekspertai teigia, kad tai gali įvykti ir 2024 metų viduryje arba pabaigoje.
Įprasta skaičiuoti, kad Saulės aktyvumo periodas trunka 11 metų. Šiuo metu Saulė yra 25-ojo ciklo pakilimo etape ir artėja prie maksimumo, todėl tampa vis aktyvesnė.
Pasak dr. Renatos Minkevičiūtės, įtaką Žemei, vis dėlto, daro ne Saulės dėmės, kurios susijusios su Saulės magnetiniu aktyvumu, o įvairūs galingi reiškiniai, tokie kaip žybsniai ar plazmos pliūpsniai.
„Žemei įtaką daro taip vadinami Saulės žybsniai, kuomet iš Saulės paviršiaus išsiveržia elektringų dalelių srautas. Saulės paviršiuje įvyksta tarsi galingas sprogimas. Žybsniai vyksta paprastai tarp dviejų Saulės dėmių. Dar galingesni sprogimai vadinami Saulės vainikinės medžiagos išsiveržimais (angl. coronal mass ejection, CME). Žybsnių dažnumas priklauso nuo Saulės aktyvumo – kuo ji aktyvesnė, tuo žybsnių pasitaiko dažniau“, – teigė astrofizikė dr. R. Minkevičiūtė.
Saulės žybsniai įvyksta bet kuriame Saulės plote. Vieni jų būna nukreipti nuo Žemės, o kiti priešingai – į Žemę. Pastaraisiais metais Saulė paleido ne vieną galingą žybsnį į Žemę, dėl kurių buvo fiksuotos stiprios geomagnetinės audros.
Pasak VU mokslininkės, nuo įelekrintų Saulės dalelių mes esame apsaugoti Žemės magnetinio lauko, todėl dažniausiai Saulės dėmių paleidžiami žybsniai nesukelia didelio pavojaus Žemei. Magnetinis laukas nukreipia iš Saulės sklindančias elektringas daleles ir planetos paviršiaus jos nepasiekia, todėl nepaveikia ir mūsų.
Vis dėlto, 25-tasis Saulės aktyvumo ciklas intensyvėja daug greičiau nei ankstesni. Ir nors Žemė yra apsaugota magnetinio lauko, ciklo aktyvumo metu mūsų planetą gali paveikti galingiausi procesai Saulėje.
Kaip portalui Delfi sakė dr. Renata Minkevičiūtė, iš Saulės atskriejančios elektringos dalelės paprastai sukelia taip vadinamas geomagnetines audras – sudrumsčia mūsų magnetinio lauko pusiausvyrą ir sukelia jo svyravimus.
„Šios audros, arba magnetinio lauko kitimai, svyravimai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Žemės gyvybė per eilę evoliucijos metų yra prisitaikiusi prie šių magnetinio lauko svyravimų, bet vis dėlto geomagnetinių audrų metu galime jaustis prasčiau, jausti padidėjusį kraujo spaudimą, raumenų, sąnarių, galvos skausmus, tad turintiems silpnesnę sveikatą reiktų pasirūpinti savimi – daugiau ilsėtis, sveikai valgyti, gerti daugiau skysčių.
Be to, labai stiprūs Saulės žybsniai gali indukuoti papildomas elektrines sroves aukštai Žemės atmosferoje, šios srovės gali pakenkti kosminiams dirbtiniams palydovams, sugadinti ryšio ir elektros linijas. Vienas toks įvykis yra buvęs 1859 m.
Panašaus stiprumo įvykis mūsų dienomis gali pridaryti daug nuostolių, stipriai pakenkti mūsų technologijomis pagrįstai infrastruktūrai. Kadangi geomagnetinių audrų metu jonosfera įkaista ir iškraipomas ilgo nuotolio radijo ryšys, pagrįstas subjonosferiniu atspindžiu, gali būti sudėtingas arba neįmanomas, o pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) ryšys gali pablogėti.
Dėl tos pačios priežasties gali būti apsunkintas dirbtinių palydovų valdymas. Astronautai ir didelio aukščio pilotai gali būti veikiami padidėjusio radiacijos lygio. Nors sparčius magnetinio lauko svyravimus sukuria srovės aukštai erdvėje, čia, Žemės paviršiuje, gali atsirasti labai realus poveikis. Tai apima įtampos šuolius elektros tinkluose, dėl kurių nutrūksta elektros energijos tiekimas. Pabandykite įsivaizduoti dingusią elektros srovę chirurginės operacijos metu“, – aiškino mokslininkė.
Nepaisant to, kad Saulės dėmės paleidžia žybsnius ar vainikinės masės išsiveržimus, kurie gali kelti pavojų Žemei ir jos gyventojams, yra ir vienas pozityvus šalutinis padidėjusio Saulės aktyvumo efektas. Tai aplink Žemės ašigalius šokančios pašvaistės, labiausiai žinomos kaip šiaurės arba poliarinių pašvaisčių pavadinimu.
„Su Saulės žybsnių metu paleistomis elektringomis dalelėmis reaguoja išoriniuose Žemės atmosferos sluoksniuose esančios dujų molekulės ir jos ima švytėti. Tada mes tada matome pašvaistes. Kuo galingesnis žybsnis, tuo toliau nuo ašigalio pašvaistės yra matomos“, – aiškino dr. R. Minkevičiūtė.
Straipsnis parengtas Delfi praktikantės.
