Tiesa, jeigu tikitės pamatyti mėlynos spalvos Mėnulį, teks nusivilti. Nepaisant pavadinimo, Mėnulis nešvies mėlynai. Tiesą sakant, nėra visiškai aišku, kaip atsirado šis terminas.
Panašu, kad senovėje jis buvo vartojamas neįmanomam įvykiui apibūdinti, panašiai kaip mūsų posakis „kai kuolai žydės“.
XIX a., išsiveržus ugnikalniui, dangus iš tiesų nusidažė keista spalva, o Mėnulis atrodė melsvas. Dabar anglakalbėse šalyse žodžių junginys „Mėlynasis Mėnulis“ vartojamas retai įvykstančiam įvykiui apibūdinti („once in a blue moon“).
Astronomijoje Mėlynasis Mėnulis – reiškinys, kai vienam metų laikui tenka keturios pilnatys vietoje įprastų trijų arba kai vienam kalendoriniam mėnesiui tenka dvi pilnatys vietoje vienos.
Tuo tarpu Supermėnulis – arčiausiai Žemės atsidūręs Mėnulis pilnaties arba jaunaties fazėje. Sutapus Supermėnulio ir Mėlynojo Mėnulio reiškiniams, matome „Mėlynąjį Supermėnulį“.
Iš visų keturių Supermėnulių, kuriuos bus galima išvysti 2023-iaisiais, net du pasigviešė rugpjūtis.
Pirmasis Supermėnulis patekėjo rugpjūčio 1-ąją. Jis buvo maždaug 7,1 proc. didesnis ir beveik 15,6 proc. ryškesnis už įprastą pilnatį.
Jei neturėjote galimybės išeiti į lauką juo pasigrožėti, turėsite dar vieną šansą – kitas Supermėnulis patekės rugpjūčio 31-ąją. Jis bus 0,1 proc. didesnis ir ryškesnis už vakarykštį.
Remiantis leidinio „Farmer’s Almanac“, jau ne vieną amžių fiksuojančio Mėnulio judėjimą, informacija, antrasis rugpjūčio mėnesio Supermėnulis bus „didžiausias, ryškiausias ir esantis arčiausiai žemės iš visų 2023-ųjų Supermėnulių“.
Nors, kaip jau minėjome, Mėlynasis Supermėnulis visai nebus mėlynas, vis dėlto jis gali atrodyti šiek tiek oranžinis. Taip yra todėl, kad rugpjūčio mėnesį pilnaties fazės Mėnulis prie Žemės priartėja būdamas žemiau horizonte.
Kaip ir saulėlydžio atveju, tai reiškia, kad trumpesnio bangos ilgio šviesos spalvos išskaidomos atmosferoje, o mus pasiekia ilgesnę bangą turinčios šviesos spalvos, pavyzdžiui, raudona ir oranžinė.
Paskutinį kartą tokiu Mėlynuoju Supermėnuliu galėjome grožėtis prieš penkerius metus, 2018-aisiais, ir tada jis buvo dar raudonesnis nei paprastai. Tikslumo dėlei, jį reikėtų vadinti „Mėlynuoju Kruvinuoju Supermėnuliu“, nes tai buvo antrasis mėnesio Supermėnulis, be to, jis patekėjo esant visiškam Saulės užtemimui, kai Žemės šešėlis uždengė aplink mūsų planetą skriejantį palydovą. Dėl tokių unikalių sąlygų Mėnulis pasidarė ryškiai rausvas.
Kito Mėlynojo Kruvinojo Supermėnulio teks palaukti iki 2037-ųjų sausio 31 d. O kol kas tenkinsimės oranžiškais Mėlynaisiais Supermėnuliais – šių metų ir 2032 m. rugpjūtį.
