Sunku įsivaizduoti pasaulį be kavos, turint omenyje tai, kiek žmonių mėgsta pradėti dieną su šviežiai paruoštu jos puodeliu.
Kai kavos pupelės paskrudinamos ir kava paruošiama, likę milteliai – kavos tirščiai – dažnai išmetami. Kiekvienais metais milijonai tonų tokių miltelių patenka į sąvartynus, kuriuose jų skilimas didina klimato krizę dėl išskiriamo metano.
Sena medžiaga, naujos prekės
Tačiau kavos tirščiai gali būti perdirbami į įvairius produktus. ES finansuojamu projektu „WaysTUP!“ siūloma įvairių būdų, kaip suteikti kavos ir kitoms organinėms atliekoms iš Europos miestų antrą gyvenimą.
„Bandome atverti vartus produktams, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami“, – sakė Amadeo Semper, dirbantis šį projektą koordinuojančioje Ispanijos atliekų tvarkymo įmonėje „SAV – Agricultores de la Vega“.
Valensijoje įsikūrusi SAV renka kavos tirščius iš vietinių kavinių, kurios rūšiuoja atliekas į atskirą šiukšliadėžę, pildomą „išmaniu“ surinkimo būdu, kuris apsaugo medžiagą nuo puvimo.
Cheminiais ir išgavimo procesais bendrovė paverčia šias atliekas į įvairius aukštos kokybės maisto ingredientus. Tai apima karotinoidus, natūralius pigmentus, kurie gali būti naudojami dėl jų oranžinės spalvos, ir polifenolius – antioksidantus, kurie gali padėti apsaugoti nuo įvairių ligų.
„Karotinoidai paprastai gaminami sintetiniu būdu, tačiau mes sukūrėme procesą, kaip tai padaryti natūraliu būdu“, – sakė Semper.
Ketverių metų projekto, kuris baigiasi šių metų rugpjūtį, laikotarpiu taip pat bendradarbiaujama su 25 kitais partneriais, siekiant surinkti, perdirbti ir rafinuoti daugiau biologinių produktų.
Iš pupelių į bioplastiką
Tarp partnerių yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi bendrovė pavadinimu „bio-bean“, kuri paverčia kavos tirščius į kavos aliejų arba pagamina iš jų didelės vertės produktus, tokius kaip kepsninių anglis, šildymo malkos ir natūralios kvapiosios medžiagos.
Nors „bio-bean“ jau turėjo kavos aliejaus išgavimo atsinaujinantiems biodegalams gaminti patirties, ES mokslinių tyrimų finansavimas leido bendrovei išplėtoti naują sritį – bioplastiko gamybą.
„Kavos aliejus yra įdomi sritis, kurioje galėtume pristatyti švarią technologiją ir skatinti tvarumą“, – sakė Ben Mills-Lamptey, „bio-bean“ vyriausiasis technologijų pareigūnas.
Kaip ir SAV, „bio-bean“ renka kavos tirščius iš tokių didelių tinklų kaip „Costa“ ir „Starbucks“, kurie saugo atliekas atskirose talpyklose, bei iš fabrikų, gaminančių tirpią kavą.
Padedant miesto atliekų tvarkymo bendrovėms, „bio-bean“ kasmet gauna dešimtis tūkstančių tonų kavos tirščių. Pašalinus viską, kas nėra kava, milteliai išdžiovinami ir išgaunamas kavos aliejus.
Galiausiai, kavos aliejus siunčiamas kitiems „WaysTUP!“ partneriams. Iš pradžių jis fermentuojamas, kad susidarytų biologiškai skaidūs poliesteriai, kurie vėliau paverčiami bioplastiku.
„Nėra nieko tokio, kaip atliekos“, – teigė Mills-Lamptey. „Visi turėtume pakeisti savo požiūrį į tai ir efektyviau naudoti turimus išteklius“.
Naudojimo sritys
Dabar „bio-bean“ išgauna kavos aliejų gamykloje, kurdama iš panaudotos kavos kitas prekes, kurios parduodamos komerciškai. Jos džiovintų kavos tirščių produktas „Inficaf“ yra pritaikomas įvairiose srityse, įskaitant automobilius ir namų, parduotuvių bei restoranų interjerą.
„Jis gali būti naudojamas stabdžių trinkelėms arba virtuvės spintelėms gaminti“, – sakė Mills-Lamptey. „Ir daugelis „Costa“ bei „McDonald‘s“ fonų dabar gaminami iš panaudotų kavos tirščių“.
Tačiau biologinių atliekų potencialas neapsiriboja tik kava.
Valensijoje SAV taip pat naudoja mėsos ir žuvies likučius naujoms maisto rūšims sukurti.
Ji renka žuvies ir mėsos šalutinius produktus iš miesto centrinio turgaus, vieno didžiausių maisto turgų Europoje. Padedant savivaldybei, ji grąžina vertę šimtams kilogramų gyvūnų likučių, kuriuos kitu atveju būtų brangu išmesti.
SAV sukūrė būdą, kaip žuvų atliekas paversti kolagenu – baltymu, naudojamu gyvūnams šerti bei patiekalams, pavyzdžiui, želė desertams, ir farmacinėms tabletėms gaminti. Ji taip pat rado būdą pakartotinai panaudoti gyvūnų kraują iš skerdyklų kaip biologinių trąšų sudedamąją dalį.
Miestų tinklas
„Produktų ir paskirčių, kuriuos galime gauti iš miesto biologinių atliekų, įvairovė yra didžiulė“, – teigė CETENMA, privataus pelno nesiekiančio technologijų centro Ispanijoje, aplinkosaugos mokslininkas Martin Soriano.
Produktai apima baltymus, skirtus maistui ir gyvūnų pašarams, kompostą, biologines trąšas, statybines medžiagas ir kosmetikos sudedamąsias dalis.
Soriano, naudodamasis savo akademiniu išsilavinimu biologinių atliekų srityse, valdo HOOP – ES finansuojamą projektą, kurį įkvėpė „WaysTUP!“ ir kitos šios srities mokslinių tyrimų iniciatyvos.
HOOP, kuris prasidėjo 2020 m. ir tęsis iki 2024 m. rugsėjo, padeda Europos miestams ir regionams naudoti technologijas, sukurtas tomis kitomis iniciatyvomis, kad perdirbtų biologines atliekas į vertingus produktus.
Soriano komanda daugiausia dėmesio skiria kietosioms biologinėms atliekoms ir nuotekų dumblui utilizuoti aštuoniuose vadinamuosiuose pažangiuosiuose miestuose ir regionuose Suomijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje. CETENMA koordinuojamas HOOP kuria teisines, finansines ir technines žinias šiose srityse dėl investicijų į biologines atliekas.
HOOP taip pat apima 44 kitus narius, įsipareigojusius pakartoti praktiką, o tikslas yra turėti iš viso 100 miestų bei regionų tinklą.
Didelio masto miesto biologinių atliekų ir nuotekų perdirbimas sumažintų sąvartynų apkrovą, padėtų kovoti su visuotiniu atšilimu ir kurti ekologiškas darbo vietas miesto vietovėse.
Informacijos skleidimas
Siekiant toliau skatinti žiedinę ekonomiką, „WaysTUP!“ ir HOOP nariai bendrauja su žmonėmis visoje Europoje, kad padidintų jų informuotumą apie biologinius produktus ir jų pripažinimą.
Žinia skleidžiama viešuose renginiuose, interaktyviose parodose, regioninėje televizijoje ir radijuje, taip pat vietinėse maisto prekyvietėse.
Dalydamiesi savo darbo rezultatais, abiejų projektų nariai siekia pabrėžti biologiškai perdirbtų produktų saugą ir naudą aplinkai.
„Geriausias būdas įtikinti vartotojus yra parodyti jiems naudą“, – teigė Mills-Lamptey iš „bio-bean“.
Šiame straipsnyje paminėti tyrimai buvo finansuoti ES lėšomis. Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
