– Turbūt didesnių reikalų su kometomis turėjome prieš trejus metus, kai Europos kosmoso agentūros zondas nukeliavo į Čuriumovo Gerasimenko kometą ir pateikė nuotraukų. Ta kometa daug kam priminė pripučiamos anties formą. Kalbant apie šią, Kalėdų, kometą, kuri priartės jau visai greitai, kuo ji ypatinga? Ar žinoma, kokia jos forma, kaip ji atrodo?
– Iš tikrųjų tai būtent į šią Wirtaneno kometą Europos kosmoso agentūros zondas buvo iš pradžių nusitaikęs, bet nepakilo numatytu laiku, nebuvo galimybių. Tada turėjo pasirinkti kitą kometą.
Ši kometa tikrai yra labai įdomi, nes priartėjusi prie Saulės ji labai suaktyvėja. Būtent dėl šios priežasties ji pasidaro netgi matoma plika akimi. Mes danguje jau galime matyti maždaug penkto ryškio žvaigždes, o šios kometos ryškis yra netgi trečias. Tikrai labai įdomus ir mokslinių tyrimų vertas objektas.
– Ar eilinis žmogus Lietuvoje, kur dabar debesuota, orai nekokie, pamatys kometą plika akimi naktiniame danguje?
– Tikrai labai gaila, kad šiuo metu yra prastas oras, tačiau, jeigu artimiausią savaitę bent jau išsigiedrytų, tai mes tikrai dar tą kometą galėtume pamatyti plika akimi, nes periodas, kai ji gerai matoma, nėra toks labai trumpas.
Reikėtų žiūrėti į dešinę nuo tikrai gerai danguje matomo Oriono žvaigždyno. Tai toks žvaigždynas, kaip vyriškis stovi ir per juosmenį yra trys gana ryškios žvaigždės susigrupavusios. Danguje, žiūrint į pietus, šiek tiek į kairę, šitas žvaigždynas labai gerai matosi. Ši kometa praskris į dešinę nuo šio žvaigždyno. [...]
Ši kometa, kai priskrieja arčiausiai Žemės, būna maždaug už 30 Mėnulio atstumų, kas yra apie 8 proc. Žemės atstumo nuo Saulės. Saulės sistemos mastu tai tikrai artimas priartėjimas. Kai ji nutolsta, tai ji pasiekia Jupiterį.
– Kaip atrodys naktiniame danguje toji kometa? Mes tikimės ilgos gražios uodegos. Ar tai ir matysime?
– Reikia žiūrėti. Kiekvieną kartą gali šiek tiek kitaip ta kometa elgtis, bet uodega turėtų būti ilga ir, svarbiausia, kad jos spinduliavimas apie pačią kometą yra gana intensyvus ir [...] tas branduolys šviečia gana stipriai.
Kai ji priartės Saulės, astronomai pabandys įžiūrėti, kiek ir kokio dydžio yra spinduliuojančių vietų. Taip pat nustatinės, ar ten labiau dujos iš jos teka, ar dulkės sklinda, kokia jų cheminė sudėtis. Tad ne tik žmonėms, astronomijos mėgėjams, bet ir mokslininkams tai tikrai yra labai įdomus reiškinys.
– Rašoma, kad vadinamoji Kalėdų kometa yra viena labiausiai priartėjusių prie Žemės naujausioje istorijoje. Nedažnai sulaukiame tokių kaimynų?
– Kometos nėra labai retas reiškinys, [tikrai būna], kad praskrieja pro Žemę ir bent jau su žiūronais ir teleskopėliais būtų matomos, bet taip arti tikrai nedažnai praskrieja. Kad būtų tokios aktyvios, ryškios, kad net plika akimi būtų galima matyti, ne taip jau ir dažnai pasitaiko. Tikrai labai tikiuosi, kad oras pagerės ir šį reiškinį galėsime pamatyti.
