aA
Neseniai paskelbtoje analizėje klimato kaita apibūdinama kaip kelianti egzistencinę grėsmę žmonijos civilizacijai, ir aprašomas tikėtinas scenarijus, kaip viskas klostysis ateinančius 30 metų, jei gyvensime taip, kaip iki šiol.
© Shutterstock

Klimato kaitos poveikio analizę surašė Melburne, Australijoje įsikūręs Australijos nacionalinio klimato atkūrimo centro „Breakthrough“ tyrimų direktorius Davidas Sprattas ir Ianas Dunlopas, kuris anksčiau vadovavo gamtinių dujų bei naftos gavybos bendrovei „Royal Dutch Shell“, o prieš tai buvo Australijos anglies kasybos asociacijos primininkas. Analizės išvadas patvirtina Chrisas Barrie, buvęs Australijos gynybos vadovas ir vyriausiasis karinio jūrų laivyno vadas.

Analizėje pabrėžiama, kad potencialiai itin rimtos su klimato kaita susijusių grėsmių pasekmės dažniausiai yra labiau tikėtinos, nei mes linkę manyti, tačiau tiksliai jų numatyti beveik neįmanoma, nes pastaruosius tūkstantį metų žmonija nieko panašaus nebuvo patyrusi, rašoma vice.com.

Ataskaitoje įspėjama, kad laikantis dabartinės trajektorijos, iki šio amžiaus vidurio planetos ir žmonijos sistemos pasieks ribą, už kurios kelio atgal nebebus – Žemei tampant vis labiau negyvenama, laukia tautų susiskaidymas ir tarptautinės tvarkos žlugimas.

Vienintelis būdas išvengti šio scenarijaus, rašoma analizėje, yra paskelbti skubią mobilizaciją, kurios mastas prilygtų Antrojo pasaulinio karo mobilizacijai – tik šįkart reikėtų susitelkti į skubų jokių emisijų neišskiriančios pramonės sistemos kūrimą, kad galima būtų atkurti saugų klimatą.

Scenarijuje įspėjama, kad mūsų dabartinė trajektorija, labai tikėtina, paskatins ne mažiau nei 3 laipsnius Celsijaus siekiantį pasaulinį atšilimą, o tai sukels grandininę reakciją, ir šils vis labiau. Dėl to žlugs svarbiausios mūsų planetos ekosistemos, tarp jų – koralinių rifų ekosistema, Amazonės miškų ir Arkties ekosistemos.

Pasekmės bus baisios. Apie milijardas žmonių bus priversti gelbėtis iš negyvenamomis tapusių vietovių, du milijardai žmonių bus priversti kęsti vandens stygių. Subtropiniuose regionuose žemdirbystė taps nebeįmanoma, maisto gamyba dramatiškai nukentės visame pasaulyje. Iširs tokių valstybių, kaip JAV ir Kinija vidinė sanglauda.

„Net esant 2 laipsnių Celsijaus atšilimui, daugiau nei milijardui žmonių gali prireikti keisti gyvenamą vietą, bet apskritai vargu ar įmanoma numatyti potencialų destrukcijos mastą – didelė tikimybė, kad tai bus žmonijos civilizacijos pabaiga“, – rašoma analizėje.

Įžangą analizei parašė į atsargą išėjęs admirolas Chrisas Barrie, kuris 1998–2002 m. ėjo Australijos gynybos pajėgų vado pareigas, taip pat buvo Australijos karinio jūrų laivyno vado pavaduotojas. Jis rašo, kad dokumente išklojama nepagražinta tiesa apie desperatišką situaciją, kurioje atsidūrė žmonės ir mūsų planeta, ir vaizdingai atskleidžiama reali tikimybė, kad žmonija Žemėje atsidūrė ant išnykimo ribos, o kelias link išnykimo yra itin baisus.

Ch. Barrie šiuo metu dirba Kanberoje įsikūrusio Australijos Nacionalinio universiteto Klimato kaitos institute.

D. Sprattas pakomentavo, kad šios rizikos iki galo nesuvokiamos, nes „didžioji dalis duomenų, pateikiamų politikos formuotojams, yra pernelyg konservatyvūs. Kadangi dabar gresia egzistencinis pavojus, analizuojant galimus scenarijus reikia taikyti naują požiūrį į klimato ir saugumo rizikos vertinimą.“

Praėjusių metų spalį „Motherboard“ pranešė apie mokslinius duomenis, įrodančius, kad JT suvestinė ataskaita vyriausybės politikos formuotojams dėl klimato kaitos – kurioje pateikti duomenys plačiai apibūdinami kaip sukrečiantys – iš tiesų yra pernelyg optimistiška.

Nors „Breakthrough“ pateiktame scenarijuje nurodytos aukščiausio lygio rizikos galimybės, dažnai nėra įmanoma tiksliai įvertinti jų tikimybės.

Todėl straipsnio autoriai pabrėžia, kad, vertinant riziką tradiciniais būdais, nepaisant jų tikėtinumo, linkstama sušvelninti blogiausius scenarijus.

D. Spratto ir I. Dunlopo „2050 m. scenarijus“ parodo, kaip lengva pasiekti spartėjančios klimato kaitos scenarijų, kai vos per kelis dešimtmečius didelė mūsų planetos dalis taps negyvenama.

„Pagal aukščiausio lygio rizikos scenarijų pasauliui gresia socialinė suirutė ir visiškas chaosas, – sako D. Sprattas. – Vis dėlto vis dar egzistuoja išeitis, tačiau turime veikti nedelsdami. Privalome skubiai ir visuotinai mobilizuoti išteklius, svarbų vaidmenį šioje mobilizacijoje turėtų atlikti nacionalinių saugumo sektorių patirtis užtikrinant logistiką ir planavimą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(112 žmonių įvertino)
3.6696

Dar vienas nemalonus faktas rūkaliams: žudo ne tik save (63)

Jei jus erzina visur primėtytos nuorūkos, metas dar labiau pasipiktinti: neseniai atliktas tyrimas...

Meksikos Popokateptilio ugnikalnyje aptiko naują kraterį

Meksikoje esančio Popokateptilio ugnikalnio krateryje susiformavo naujas vidinis krateris, teigiama...

Buvęs NASA skrydžių direktorius Kraftas mirė sulaukęs 95 metų (1)

Mirė 95 metų sulaukęs pirmasis NASA agentūros skrydžių direktorius Chrisas Kraftas,...

Baltijos jūros dugne – amžiaus atradimas: rado 500 metų senumo tobulai išsilaikiusį laivą (26)

Baltijos jūros dugne slepiasi daugybė įvairių paslapčių, tačiau neseniai tarp Švedijos ir...

Naujas tyrimas mokslininkams sukėlė tik dar daugiau klausimų: blausus galaktikos branduolys apsimeta ryškiu (4)

Kiekvienos galaktikos centre yra supermasyvi juodoji skylė – nuo šimtų tūkstančių iki...

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (173)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (203)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (8)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Marcas Gasolis nebeslepia: aš norėjau likti „Grizzlies“ – ačiū Dievui, jie mane ignoravo

Į Europą ruoštis pasaulio čempionatui su Ispanijos rinktine sugrįžęs NBA čempionas Marcas...

Javapjūtė įsibėgėja – aiškėja reali derliaus kokybė (21)

Praėjusį savaitgalį Rokiškio rajono laukuose jau triūsė kombainai – ūkininkai pradėjo pjauti...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (66)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...

Taršos mokesčiai privers išlipti iš pamėgtų automobilių – galingus vokiškus pakeis nedideli japoniški (865)

Prabilusi apie mokestį taršiems automobiliams, Aplinkos ministerija riebų brūkšnį nubrėžė...

Pats metas ieškoti kraujažolės: Bružienė papasakojo, kokiais atvejais tai bus puikus vaistas

„Ir ateis ta diena – kai tu nieko nedirbsi./ Ir eisi tą dieną skinti augalų./Ir senatvėje...

Mokslų daktarė apie uogas, kurių naudą dažnai užmirštame: jei jų nevalgote, neįsivaizduojate, ką prarandate (65)

Juodieji serbentai (lot. ribes nigrum ) Europoje valgomi jau apie 400 metų, o įrašai apie šias...

„Sūduva“ šeimininkavo San Marine: gynėjo benefisas ir sutriuškinti varžovai (85)

Iš UEFA Čempionų lygos atrankos iškritusi Marijampolės „Sūduva“ sėkmingai persikėlė į...