„Sveiki atvykę į Jupiterį“, – paskelbė komentatorius skrydžių valdymo centre NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje.

Salėje buvę žmonės prapliupo džiaugsmingais šūksniais, kai saulės energija varomas zondas, paleistas prieš penkerius metus iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir nuskriejęs apie 2,7 mlrd. kilometrų, sėkmingai įskriejo į orbitą aplink Jupiterį 23 val. 53 min. vietos (antradienį 6 val. 53 min. Lietuvos) laiku.

„Įskriejom!“ – sušuko NASA vyriausiasis tyrėjas Scottas Boltonas (Skotas Boltonas) iš Pietvakarių tyrimų instituto San Antonijuje, Teksase.

„Jūs – geriausia visų laikų komanda, – S.Boltonas sakė savo kolegoms skrydžių valdymo centre. – Atlikot sunkiausia, ką kada nors yra nuveikusi NASA.“

„Juno“ skriejo daugiau negu 209,2 tūkst. km per valandą greičiu, kai įjungė savo pagrindinį raketinį variklį, pakankamai sulėtinusį zondą, kad jis pradėtų skrieti aplink Jupiterį.

Variklio paleidimas ir įskriejimas į orbitą prasidėjo 23 val. 18 min. JAV Vakarų pakrantės (antradienį 6 val. 18 min. Lietuvos) laiku, kai Jungtinėse Valstijose tebebuvo švenčiama Nepriklausomybės diena.

„Matome prognozuotą staigų Doplerio liekanų padidėjimą, rodantį, kad variklis įsijungė“, – paskelbė vienas JPL inžinierius, o salėje nuaidėjo plojimai.

Po 35 minučių nuo Jupiterio atskrieję aparato siunčiami signalai parodė, kad tas manevras buvo atliktas sėkmingai.

Jupiterio raidos paslaptys

Mokslininkai tikisi patikslinti, kiek Jupiteryje esama vandens, taip pat surinkti duomenų apie jo branduolio sudėtį, aiškindamiesi, kaip prieš milijardus metų susiformavo ši planeta ir kitos Saulės sistemos narė, įskaitant Žemę.

Didžiausia mūsų sistemos planeta skrieja penktoji nuo Saulės.

Jupiteris, kurio atmosfera sudaryta daugiausiai iš vandenilio ir helio, taip pat yra žinomas dėl Didžiosios raudonosios dėmė – didžiulio ciklono, kurio skersmuo didesnis negu Žemės, siaučiančio toje planetoje jau šimtus metų.

„Juno“, pirmasis mėginsiantis pažvelgti, kas dedasi po Jupiterio debesimis, yra pavadintas Junonos, senovės romėnų dangaus dievo Jupiterio žmonos, vardu.

Šis NASA zondas suksis aplink Jupiterį nuo vieno jo ašigalio iki kito, rinkdamas krūvį turinčių dalelių mėginius ir matuodamas magnetinius laukus, taip pat tirdamas ultravioletinės šviesos pašvaistes, stebimas planetos poliarinėse srityse.

„Juno“ turėtų apskrieti planetą 37 kartus, kol galiausiai bus nukreiptas sudegti Jupiterio atmosferoje, kad būtų išvengta bet kokios žalos apledėjusiems planetos palydovams, kuriuose NASA tikisi kada nors mėginti ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų.

Nors „Juno“ – ne pirmasis orbitoje aplink Jupiterį skriesiantis kosminis aparatas, NASA sako, kad jis suksis daug arčiau planetos negu jo pirmtakas „Galileo“, paleistas 1989 metais.

Tas zondas aptiko įrodymų, kad po Jupiterio palydovų Europos, Ganimedo ir Kalistos paviršiumi esama sūraus vandens telkinių. „Galileo“ galiausiai buvo nukreiptas suirti Jupiteryje 2003 metais.

Pasak NASA, „Juno“ galės skrieti arčiau planetos atmosferos negu „Galileo“ – maždaug 5 000 km aukštyje virš Jupiterio debesų viršūnių.

Susiję straipsniai
Top naujienos