Pirmasis svarbus aspektas – ledo/vandens savybės: ledo plutos storis ir jo variacijos, vandenyno gylis, medžiagų apykaita tarp paviršiaus, plutos ir vandenyno.
Antrasis – kitų elementų, nei ledas, gausa, įvairovė bei pasiskirstymas plutoje ir atmosferoje (kad ir kokia menka ji bebūtų); ypač čia įdomūs anglies junginiai.
Trečias – įdomių paviršiaus struktūrų paieška, taip atrenkant vietoves, į kurias derėtų koncentruoti ateities tyrimus (pavyzdžiui, paviršines misijas).
Tikėtinos įdomiausios vietos – šiluminės anomalijos, geizeriai ir panašūs dariniai, kur galima tikėtis spartesnės medžiagų apykaitos tarp paviršiaus ir gelmių.
Be to, planuojama apjungti zondo stebėjimus su stebėjimais iš Žemės ar artimesnio kosmoso, pavyzdžiui Jameso Webbo teleskopu. Tai leis analizuoti Europos savybių kitimą erdvėje ir laike kaip niekad gerai.
Apžvalga publikuojama Space Science Reviews.