„Ši kometa iš tiesų yra tik pati ledkalnio viršūnė, nes yra tūkstančiai kitų kometų, kurios yra per blyškios, kad būtų galima jas stebėti tokiose atokiuose Saulės sistemos pakraščiuose“, – teigė Kalifornijos universiteto profesorius, tyrimo bentraautoris David Jewittas NASA paskelbtame pranešime. Anot mokslininko, astronomai įtarė, kad ši kometa gali būti milžiniška, mat net ir tokiame tolyje jos ryškumas buvo itin didelis. „Dabar tai patvirtiname“, – sakė D. Jewittas.
Anksčiau didžiausias kometos branduolys buvo nustatytas kometai C/2002 VQ94. Jos branduolys buvo apie 96 km skersmens.
Kometa Bernardinelli-Bernstein pavadinta ją atradusių Pensilvanijos universiteto magistranto Pedro Bernardinelli ir astronomo Gary Bernsteino garbei.
Kol kas kometa yra labai toli nuo Žemės ir Saulės link skrieja maždaug 35500 km/val. greičiu. Mokslininkai skaičiuoja, kad 2031 metais kometa pasieks artimiausią nuo Saulės tašką, t.y. nuo Saulės kometa bus nutolusi maždaug 1,6 mlrd. kilometrų ( apie 11 astronominių vienetų) ir beveik pasieks Saturno orbitą, kuri yra apie 1,4 mlrd. km nuo Saulės. Astronominis vienetas yra atstumas nuo Saulės iki Žemės, kuris yra 149 597 870 km.
Skaičiuojama, kad Bernardinelli-Bernstein kometos orbitos periodas trunka maždaug 5,5-6 mln. metų. Tačiau dėl kosminių kūnų įtakos, priartėjimo prie Saulės bei sugrįžimo į Oorto debesį, iš kurio ji ir yra kilusi, skriejimo trajektorija bei orbita gali kisti.
Pirmieji duomenys apie Bernardinelli-Bernstein kometa aptikti 2010 metais. 2014 metais mokslininkai Pedro Bernardinelli ir Gary Bernsteinas patvirtino, kad tai kometa tyrinėdami projekto „Dark Energy Survey (DES)“ duomenis Cerro Tololo InterAmerican observatorijoje Čilėje. Vėliau objektas tyrinėtas įvairiais antžeminiais ir kosminiais teleskopais, pavyzdžiui, Hubble.
Ir būtent kosminis teleskopas Hubble padėjo mokslininkams surinkti duomenis, kurie patvirtino, kad ši kometa yra iki šiol didžiausia stebėta ir tyrinėta.
Mokslininkai kometas vadina purvinomis sniego gniūžtėmis, mat kometa – tai akmens, ledo ir kitų medžiagų gumulas, skiejantis danguje.
Kometoje, esančioje maždaug už 3 mlrd. km nuo Saulės, temperatūra siekia apie -211 laipsnių Celsijaus. Vis dėlto net ir tokioje atšiaurioje kometos aplinkoje išskiriamos anglies monoksido dujos, kurios sklinda iš jos uolėto paviršiaus ir aplink save sukuria „komą“, branduolį apgaubiantį dujų debesį – skraistę.
„Šis objektas tiesiog įspūdingas ir leidžiantis mums suprasti, koks yra aktyvus net ir būdamas taip toli nuo Saulės“, – studijos vadovas Man-To Hui iš Macau mokslo ir technologijos universiteto teigė NASA pranešime. Mokslininkai kometos dydį patvirtino išanalizavę penkias nuotraukas, kurias įamžino Hubble teleskopas 2022 sausio 8 dieną.
Vis tik didžiausias iššūkis buvo apskaičiuoti kometos branduolio dydį dėl besikeičiančios branduolio ir kometos komos būsenos.
Atlikę sudėtingus skaičiavimus ir palyginę su ankstesniais kometos stebėjimo duomenimis iš „Atacama Large Millimeter/submillimeter Array (ALMA)“ observatorijos Čilėje mokslininkai apskaičiavo tikslų kometos branduolio dydį ir net paviršiaus spalvą.
„Ji didelė ir juodesnė už anglį“, – teigė D. Jewittas.
Mokslininkai mano, kad Bernardinelli-Bernstein kometa Saulės link keliauja iš Oorto debesies – tai tolimiausias Saulės sistemos regionas, kuriame glūdi galybė kometų. Atstumą nuo tolimiausios savo orbitos vietos Oorto debesyje iki taško, esančio arčiausiai Saulės, kometa skrieja apie 3 mln. metų. Manoma, kad kometos orbita nuo tolimiausio iki artimiausio taško prie Saulės yra maždaug pusė šviesmečio.
Kai kometa pirmą kartą buvo aptikta 2010 metais, ji buvo už maždaug 4,8 mlrd. km nuo Žemės, t. y. maždaug tokiu pat atstumu, koks ir vidutinis atstumas iki Neptūno. Dabar Bernardinelli-Bernstein kometa yra maždaug 3,2 mlrd. km atstumu nuo Žemės, o 2031-aisiais priartės „vos“ per 1,6 mlrd. km nuo Saulės ir vėl nuskries tolyn.
Šaltiniai:
