Iki šio mokslininkams visai neprastai sekėsi kiekybiškai įvertinti klausą, regą ir skonį, tačiau sisteminis uoslės aprašymas buvo sunkiai į kandamas riešutas. Bet visai neseniai matematinius metodus pasitelkę mokslininkai sugebėjo sistemingai aprašyti kvapus ir supaprastintai suskirstyti juos į 10 kategorijų: medžio/dervos, aromatingą, vaisinį (ne citrusinį), cheminį, mėtinį, saldų, spragėsių, citrininį, aštrų ir puvėsių kvapą.
„Klausimas, kiek egzistuoja fundamentalių kvapo savybių tipų, yra atviras. Tai stipriai kontrastuoja su uoslei giminingos juslės – skonio – moksliniu įvertinimu, nes žinome, kad skonio pojūčiai yra priklausomi nuo penkių bazinių skonio savybių derinio“, - sakė uoslės tyrimui vadovavęs Jasonas B. Castro, dirbantis Bates koledžo (JAV) psichologijos fakultete.
B. Castro su kolegomis pasinaudojo standartine kvapų duomenų baze – 1985 metų Andrew Dravinieko sudarytu „Atlas of Odor Character Profiles“. Šiame atlase saugomi kvapai buvo aprašyti ilgu epitetų sąrašu - pavyzdžiui- „saldus“, „gėlių“, „sunkus“. Epitetus 144 skirtingiems kvapams pateikė keli skirtingi žmonės.
Mokslininkai, pasinaudodami statistiniais metodais, nustatė, kurios epitetų kombinacijos buvo dominuojančios – tokios, kurios buvo naudojamos dažniausiai, bet nesikartojo. Tai galima būtų palyginti su rinkmenos glaudinimo metodais, kuomet rinkmenos dydis sumažinamas neaukojant naudingos informacijos. Savo tyrimo rezultatus jie publikavo recenzuojamame leidinyje „PLOS One“.
Po analizės buvo palikta 10 bazinių kvapų grupių. Kodėl 10? juk galima buvo palikti ir 9, ir 11. tačiau paaiškėjo, kad 10 yra mažiausias grupių skaičius, kuriam esant neprarandamos įdomios kvapų savybės, sako B. Castro.
Dabar mokslininkai savo metodus taiko įvairių cheminių junginių bankui, norėdami prognozuoti, kaip kvepės kiekvienas cheminis junginys. Iki šiol niekas tiksliai tokių prognozių pateikti nesugebėdavo, sakė B. Castro, kuris tikisi, kad jo tyrimais susidomės kvepalus gaminančios bendrovės.
