Mokiniai vis dar mokosi beveik tik protu, tuo tarpu kūnas į šį procesą nėra pilnai įtraukiamas. Jeigu pradinėse klasėse žaidybiniai elementai ugdyme dar yra taikomi, tai mokiniams augant, jie ženkliai sumažėja, nes judėjimas mokantis dalyko ar suprantant vieną ar kitą temą aukštesnėse klasėse vis dar laikomas eksperimentu. Ar pagrįstai toks ugdymo ir ugdymosi būdas netampa įprasta praktika?
Šilutės Pamario progimnazijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje 106 mokytojai susipažino su mokymo per judesį metodais ir juos aptarė atlikdami SSGG (SWOT) analizę (SWOT (angl. strengths – stiprybės, weaknesses – silpnybės, opportunities – galimybės, threats – grėsmės).
Kai kurios mokytojų įvardintos grėsmės mokyklos komandos, jau devynerius metus taikančios mokymosi per judesį metodus, nuomone, neatitinka tikrovės, o dažniausiai net priešingai - norimas rezultatas pasiekiamas greičiau.
Pavyzdžiui, išreitingavus SSGG analizės grėsmes, antroje pozicijoje buvo „užims per daug pamokos laiko“. Taikant „Karuselės“ metodą (vienas iš mokymo(si) per judesį metodų) mokantis anglų kalbos dialogų, netaisyklingųjų veiksmažodžių formų, asmeninių bei savybinių įvardžių ir panašiai, įsiminimo laikas sutrumpėja beveik dvigubai.
Be to, dauguma mokytojų, neturėdami žinių ir praktikos šioje srityje, net nežino, kad yra įvairios trukmės metodų. Toks ugdymas(is) gali trukti vos 3-5 minutes arba užimti beveik visą pamoką. Dažnai pasiektas rezultatas nustebina ne tik mokytojus, bet ir pačius mokinius.
Jie negali suprasti, kaip judėdami, žaisdami (kaip jiems atrodo), viską išmoko. Kitos įvardintos grėsmės leidžia daryti išvadą, jog ne visi mokytojai supranta, kad judėjimo ir žaidimo pagrindą sudaro akademinės žinios. Kaip rodo mokyklos praktika, didžioji dalis grėsmių („tėvai galvos, kad užsiimama nerimta veikla“, „pripratę žaisti nebenorės mokytis“, „bus gautas menkas rezultatas“ ir pan.) gali būti paneigtos greitai besiformuojančiomis, atnaujintose bendrosiose ugdymo programose numatytomis, mokinių kompetencijomis.
Iš kitos pusės, būtina paminėti ir galimybes, kurių buvo išvardinta tikrai nemažai. Pirmojoje reitingo vietoje išskirtas mokymo ir mokymosi per judesį metodų universalumas, nes juos galima taikyti įvairių dalykų pamokose, ugdant skirtingų poreikių bei amžiaus grupių mokinius ir net popamokinėje veikloje. Nudžiugino ir antroji reitingo pozicija „nuteikia darbui, didina mokinių motyvaciją“.
Tai sutampa su Pamario progimnazijos ilgamečių tarptautinių tyrimų rezultatais. Vesdami atviras pamokas nepažįstamiems mokiniams užsienio partnerių mokyklose, vis dar patys stebimės mokymo ir mokymosi per judesį metodų efektyvumu. Pastarojo tarptautinio Nordplus projekto „Teaching and Learning of Primary Students by Moving and Playing” partnerių Grenlandijos Atuarfik Mathias Storch mokykloje pamokų metu padarytose nuotraukose galima pamatyti mokinių pasyvumą pamokos pradžioje ir jų augantį azartą bei motyvaciją pamokos eigoje.
Pamokos refleksijos metu žinias apie Lietuvą (tokia buvo pamokos tema) mokiniai rodė labai noriai, papildydami vienas kitą. O vykdant projektą „Integruotas lietuvių kalbos makymas ir mokymasis taikant kinestetinius metodus“ lietuvių vaikai iš Kristijono Donelaičio lituanistinės mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose pamokos pabaigoje paklausti, kiek dar norėtų tokiais būdais mokytis, atsakė: „Amžinai“.
Norėtųsi pateikti bent keletą kinestetinių metodų pavyzdžių. Jau minėto „Karuselės“ metodo metu mokiniai sustoja į du ratus – išorinį ir vidinį, sudarydami poras. Porose mokiniai atlieka užduotis. Pavyzdžiui, skaito ir stengiasi įsiminti dialogą, pasakoja naują medžiagą ar kartoja seną. Po kiek laiko išorinis arba vidinis ratas pasisuka per vieną mokinį į dešinę.
Naujai susidariusi pora atlieka arba tęsia tą pačią užduotį. Metodo esmė – keičiantis poros nariams geriau ir daug greičiau susiformuoja numatytos mokinio kompetencijos. Metode „Zip, Zap, Zup“ mokiniai taip pat stovi rate.
Tardamas „Zip“, mokinys suploja, ranka ir akių kontaktu siunčia „žinutę“ kitam, kuris perima „žinutę“ ir siunčia toliau, tardamas „Zap“. Trečiasis jau taria „Zup“ ir atlieka tuos pačius veiksmus. Toliau viskas vyksta nuo pradžios. Metodas skirtas koncentracijai, tačiau keičiant žodžius „Zip, Zap, Zup“ į akademines žinias (būdvardžių laipsniavimas, daugybos lentelė, veiksmažodžių formos ar laikai ir pan.) be viso kito formuojama ir pažinimo kompetencija.
Taigi, kada Lietuvos švietimo ministerija pajus mokymo ir mokymosi per judesį naudą ir pradės skatinti jį taikyti, kviesdama mokytojus praktikus pasidalinti gerąja patirtimi rašant knygas?
Kaip rodo mūsų tarptautinių partnerių danų patirtis, valstybė neatidėliotinai reaguoja į efektyvias švietimo naujoves ir iniciatyvas skirdama lėšų leidinių su konkrečiais praktiniais metodų aprašymais, kuriuos rašo mokytojai praktikai ir kurių labai trūksta Lietuvos pedagogams, rengimui. Tikime, kad Šilutės Pamario progimnazijos patirtis gali būti naudinga visiems Lietuvos mokytojams.
