Dabar Graikijos sostinės Atėnų Atikono universitetinės ligoninės infekcinių ligų specialistas E. Giamarellos-Bourboulis, dalyvaujantis ES finansuojamame mokslinių tyrimų projekte, gali priartėti prie svarbių poslinkių.
Skubūs veiksmai
Sepsis – tai ekstremalus imuninis atsakas į infekciją, paprastai bakterinę. Jis atsiranda, kai viename organe prasideda infekcija ir ji išplinta po visą organizmą. Jei sepsis nedelsiant nediagnozuojamas ir negydomas, jis greitai gali pažeisti audinius, sukelti organų nepakankamumą ir mirtį.
Europos sepsio aljanso pirmininkas E. Giamarellos-Bourboulis savo tyrimuose daugiausia susitelkė į tai, kaip paskatinti organizmą atkurti savo imuninę sistemą ir taip padėti jam kovoti su infekcija – šis metodas vadinamas imunoterapija.
„Jei imuninė sistema vėl pradės normaliai funkcionuoti, tikėtina, kad infekcija nustos plisti“, – teigia jis.
Ketverius metus trunkančio ES projekto, kuriame dalyvauja E. Giamarellos-Bourboulis, metu bandyta sepsio imunoterapija žmonėms. Projektas turi baigtis 2023 m. gruodžio mėn. „ImmunoSep“ projektą koordinuoja profesorius Mihai G. Netea iš Radboudo universiteto Neimegene (Nyderlandai). Jame taip pat dalyvauja ekspertai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rumunijos ir Šveicarijos.
Tyrimas yra koduotas, o tai reiškia, kad jame dalyvaujantys asmenys nežino, koks gydymas jiems taikomas, o tyrėjai iki pat tyrimo pabaigos nežino jo rezultatų.
Tyrimo rezultatų laukiantis E. Giamarellos-Bourboulis primena, kad sepsį reikia skubiai įveikti, ir lygina jį su 2019 m. pabaigoje kilusia COVID-19 pandemija.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per pastaruosius ketverius metus pasaulyje nuo COVID-19 mirė 7 milijonai žmonių. PSO skaičiavimais ir paskelbtais duomenimis, per tą laiką nuo sepsio turėtų būti mirę apie 40 mln. žmonių.
„Visi kalba apie COVID-19, bet niekas nekalba apie sepsį, – pastebi E. Giamarellos-Bourboulis. – Tikroji pandemija yra sepsis.“
Imuninės reakcijos
Nors kol kas vienintelis veiksmingas sepsio gydymo būdas yra antibiotikai, siekiant sumažinti mirčių skaičių, reikia tobulinti diagnostiką ir plėsti gydymo galimybes.
Sepsį sukelia ir paciento imuninės sistemos pokyčiai.
„Šie imuninės sistemos funkcijos pokyčiai nėra vienodi kiekvienam pacientui“, – teigia E. Giamarellos-Bourboulis.
Imuninis atsakas paprastai būna dviejų rūšių: hiperaktyvus, kai imuninė sistema ima veikti per greitai ir sukelia daug žalos, arba imunoparalyžius, kai sistema tampa pernelyg apkrauta ir nustoja veikti.
Nuo 2006 m. E. Giamarellos-Bourboulis ir jo kolegos Graikijoje ir Nyderlanduose atliko daugybę tyrimų, kuriuose dalyvavo sepsiu segantys pacientai ir sveiki savanoriai.
Komanda nustatė tikslius testus, leidžiančius atskirti hiperaktyvų imuninį atsaką nuo imunoparalyžiaus. Ji taip pat nagrinėjo galimus gydymo būdus, kaip atkurti imuninės sistemos funkciją abiem atvejais.
„ImmunoSep“ tyrimo tikslas – taikyti šiuos tyrimus ir gydymą 280 sepsiu sergančių pacientų. Rezultatų tikimasi sulaukti 2024 m. pavasarį.
Šie bandomieji vaistai jau naudojami kitoms ligoms gydyti.
Pavyzdžiui, komanda tikisi, kad rekombinantiniu žmogaus interferonu gama vadinamas vaistas, naudojamas kai kurioms retoms imuninės sistemos ligoms gydyti, gali atkurti ir imunoparalyžiumi sergančių pacientų imuninę sistemą.
Jei gydymas bus sėkmingas, E. Giamarellos-Bourboulis ketina bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra, kad būtų gautas leidimas vaistą naudoti sepsiu sergantiems pacientams.
Net jei gydymas bus nesėkmingas, jis toliau tęs savo darbą, remdamasis tyrimo metu įgytomis žiniomis.
„Jei nė vienas vaistas nepadės, analizuosime duomenis, kad išsiaiškintume priežastis ir galėtume atlikti pakeitimus“, – sako E. Giamarellos-Bourboulis.
Atsparumas antibiotikams
Didelė kliūtis gydant sepsį yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, dar vadinamas AMR, t. y. didėjantis patogenų atsparumas antimikrobiniam gydymui.
E. Giamarellos-Bourboulis teigia, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, jog imunoterapija gali būti neveiksminga AMR infekcijomis sergantiems pacientams.
„Jei neišspręsime atsparumo antibiotikams problemos arba neatrasime naujų antibiotikų, mirčių skaičius ateinančiais metais bus bauginantis“, – perspėja jis.
2019 m. PSO paskelbė atsparumą antimikrobinėms medžiagoms viena iš 10 didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Europos Sąjungoje dėl AMR kasmet miršta daugiau kaip 35 000 žmonių.
Siekdama padėti kovoti su šia grėsme, 2021 m. ES finansavo visos Europos infekcinių ligų klinikinių tyrimų tinklo kūrimą. „Ecraid“ tinklas yra pirmasis tokio pobūdžio tinklas Europoje.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra svarbus aspektas E. Giamarellos-Bourboulis darbe.
„Manome, kad 50 proc. sepsio atvejų sukelia atsparios bakterijos“, – sako jis.
Plėtimosi galimybės
Pasak PSO, šiuo metu kuriama apie 70 galimų naujų antibakterinių vaistų, kurių dauguma veikia panašiai kaip dabartiniai antibiotikai.
Apie atsparumą naujiems antibakteriniams vaistams pranešama praėjus vidutiniškai 2–3 metams po to, kai šie vaistai tampa prieinami.
Galingais plataus veikimo spektro antibiotikais galima gydyti įvairias infekcijas ir jie naudingi, kai gydytojai tiksliai nežino, su kuo susiduria. Tačiau šie vaistai taip pat skatina atsparumą antibiotikams.
Ši dilema rūpi Šveicarijos medicinos technologijų bendrovės „Resistell“ vykdomajam direktoriui Grzegorzui Gonciarzui.
„Klinikinė problema, su kuria susiduriame – pacientų, sergančių kraujo infekcijomis, diagnostikos greitis“, – teigia G. Gonciarzas.
Bendrovė „Resistell“ gavo ES finansavimą sukurti greitojo testavimo platformai, kad pacientai galėtų greitai sulaukti tinkamo gydymo. RAPID-SEP-AST projektas buvo vykdomas dvejus metus iki 2022 m. liepos mėn.
Dabartiniai tyrimai trunka apie dvi dienas ar ilgiau, kol nustatomas tinkamiausias antibiotikas kovai su infekcija. Laukdami šių rezultatų, gydytojai paprastai pradeda gydymą plataus spektro antibiotikais.
RAPID-SEP-AST tikslas buvo sukurti greičiausią pasaulyje jautrumo antibiotikams tyrimo platformą. Tai leistų greitai nustatyti geriausią antibiotiką infekcijai gydyti.
Galutiniai projekto rezultatai bus paskelbti artimiausiais mėnesiais, tačiau, pasak G. Gonciarzo, atrodo, kad šiuo prietaisu galima nustatyti veiksmingiausią antibiotiką bakterinės infekcijos sepsiui gydyti maždaug per dvi valandas.
Vibruojančios bakterijos
„Resistell“ testas išsiskiria tuo, kad juo įvertinama, kiek veiksmingai skirtingi antibiotikai veikia bakterijas.
Jautrumas antibiotikams paprastai tiriamas auginant bakterijas Petri lėkštelėje ar kitose labiau automatizuotose sistemose su įvairiais antibiotikais ir stebint, kurie iš jų geriausiai slopina jų augimą.
„Resistell“ technologija eina kitu keliu. Užuot auginus bakterijas, matuojamos jų vibracijos.
Veikiamos veiksmingų antibiotikų, bakterijos žūsta, o jų vibracija mažėja. Atliekant testą naudojami algoritmai (sukurti taikant mašininį mokymąsi), kuriais matuojamos šių bakterijų vibracijos ir nustatoma, kurie antibiotikai veikia, o kurie ne.
Šiuo metu „Resistell“ siekia, kad ši technologija būtų labiau automatizuota, ir ieško galimybių ją taikyti ne tik sepsio atveju, bet ir sergant tuberkulioze ir šlapimo takų infekcijomis.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
