Tai buvo kritinis laikas planetos istorijoje, kai sausumoje gyvybės praktiškai nebuvo, bet jūrose klestėjo gyvūnai ir dumbliai.
Fosilijų kasinėjimo vieta netoli Llandrindod Wells Powyse yra nepaprasta dėl joje užfiksuoto laikotarpio ir dėl to, kad fosilijose matomi minkštieji audiniai, tokie kaip akys, nervai, žarnynas ir smegenys, išlikę kaip anglies plėvelės purvo akmenyje. Mokslinis straipsnis apie šiuos radinius ir tyrimas publikuojamas žurnale Nature Ecology & Evolution
Kasinėjimų teritorija pateikia išsamesnį vaizdą apie gyvybės įvairovę gilioje senovėje – ne tik gyvūnus su kietais kiautais ir kaulais, kurie paprastai randami kaip fosilijos.
Josephas Bottingas, tyrimo autorius ir Velso Amgueddfa Cymru muziejaus garbės mokslinis bendradarbis, pirmą kartą šioje vietoje pastebėjo kempinę 2013 m. ir per kelerius metus surinko keletą panašių fosilijų, tačiau jis neatliko nuodugnaus šios vietos tyrimo.
2020 -ųjų balandį, COVID-19 karantino laiku, jis grįžo į fosilijų vietą, esančią netoli jo namų, ir aptiko uolos gabalą, „kurioje buvo gyviai su čiuptuvais“.
„Tą naktį aš iš esmės nemiegojau. Kai randi tokio lygio minkštųjų audinių, žinai, jog bet kas gali suakmenėti. Taigi tuo metu žinojome, kad tai bus svarbu“, – sakė jis.
Fosilijos kilusios iš laikotarpio, žinomo kaip Ordoviko laikotarpis, kai gyvenimas Žemėje tapo sudėtingesnis. Ankstesnis Kambro laikotarpis rodo gyvūnų užuomazgas, tačiau Ordoviko laikotarpio pabaigoje Žemėje gyveno vis įvairesnės ekosistemos.
Dauguma iš 170 gyvūnų, aptiktų šioje fosilijų vietoje, buvo maži (1–5 milimetrai), o daugelis jų, būdami gyvi, buvo arba visiškai minkšto kūno, arba turėjo kietą odą, arba egzoskeletą. Didžioji dalis šių padarų atrodo visiškai nežinomos rūšys.
„Nėra kitos to paties laikotarpio kasinėjimų teritorijos. Tai visiškai unikali vieta“, – sakė tyrimo bendraautorė ir Velso Amgueddfa Cymru muziejaus garbės bendradarbė Lucy Muir.
