Ten jiems reikės įvairiausių resursų, nuo deguonies kvėpavimui ir maisto iki sudėtingesnių. Vienas iš resursų, reikalingas tiek darbui, tiek laisvalaikiui – skaitmeniniai ištekliai, tokie kaip duomenų ir skaičiavimų serveriai. Vien komunikacijų išteklių čia nepakaks (nors ir jie kelia nemenkų iššūkių) – siuntinėti kiekvieną užklausą į Žemę ir atgal užtruktų tiek ilgai, kad kompiuteriais naudotis taptų praktiškai neįmanoma.
Net Žemėje daugybė plačiai naudojamų platformų, tokių kaip Netflix, statosi duomenų serverius įvairiose pasaulio vietose, kad duomenys vartotojams būtų perduodami kuo greičiau; kitur kosmose to irgi reikės. Iš kitos pusės, serveriai užima gana daug vietos, jų masė taip pat didelė, taigi nugabenti juos į Marsą kiekvienai tyrimų stočiai būtų labai brangu.
Visgi įmanomas tarpinis, gerokai pigesnis, variantas – sukurti dedikuotų serverių-palydovų tinklą aplink planetą. Pasak tyrimo autorių, tam reikėtų 81 palydovo – po devynis kiekvienoje iš devynių specifinių orbitų.
Tada būtų galima sukurti tokį tinklą, kad iš kiekvieno paviršiaus taško vienu metu būtų matomi bent keli palydovai ir visuomet būtų galima pasiekti juose esančią informaciją bei skaičiavimo resursus. Palydovai bendrautų ir tarpusavyje, nuolat atsinaujindami informaciją, kad išvengtų degradacijos bei turėtų naujausius duomenis. Reguliariai būtų komunikuojama ir su Žeme, bet tam būtų skirtas kuris nors vienas serveris.
Tinklas būtų naudingas ne tik žmonių tyrimų stotims; juo galėtų naudotis ir autonominiai marsaeigiai, perkeldami į serverius įvairias daug resursų reikalaujančias analizės užduotis ir taupydami elektrą. Kartu tinklas veiktų ir kaip komunikacijų Marse pagrindas – tai leistų, pavyzdžiui, valdyti įvairius prietaisus dideliu atstumu, toli už horizonto, neturint tiesioginio radijo ryšio su jais.
Orbitiniai serveriai galėtų kainuoti apie tris kartus mažiau, nei analogiški, nuleidžiami Marso paviršiuje: maždaug toks yra santykis tarp šiandieninių komunikacijų palydovų masės ir marsaeigiams saugiai nutupdyti reikalingos apsauginių priemonių, tokių kaip karščio skydas ar parašiutai, masės.
Nepaisant šio skirtumo, projektas vis tiek būtų labai brangus, bet jį galima būtų įrengti dalimis, pradedant nuo keleto palydovų, kurie suteiktų bent dalinį interneto ryšį Marso paviršiui, ir per keletą ar keliolika metų išplečiant iki pilno tinklo.
Tyrimo rezultatai arXiv.