Londono Imperijos koledžo mokslininkai prisipažįsta kaip reikiant nustebę, kodėl fabela (mažytis kauliukas kelio srityje) šiandien žmogaus organizme aptinkamas tris kartus dažniau nei XX amžiaus pradžioje. Akademikai svarsto galimybę, jog šis kauliukas gali būti tiesiogiai susiję su kelio sąnarių problemomis, ir supratę, kodėl jis sugrįžo, ekspertai veiksmingiau ras šių problemų sprendimo būdų.
„Mes tiksliai nežinome, kokią funkciją atlieka fabela – niekas niekada tuo nuodugniau nesidomėjo“, – teigia naujam tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Michaelas Berthaume‘as.
„Manėme, kad žmogaus skeletą sudaro 206 kaulai, tačiau šie nauji duomenys leidžia tuo abejoti. Fabela – kaulas, kaip manoma, neatliekantis jokios funkcijos, jis kai kuriems žmonėms kelia skausmą ir diskomfortą, kartais netgi tenka jį pašalinti chirurginiu būdu“, – sako mokslų daktaras.
Osteoartritu sergantys žmonės net du kartus dažniau turi fabelą, nei šia liga nesergantys. Šis kauliukas neretai ima trukdyti sąnario funkcijai, tačiau kol kas neaišku, ar šis nedidelis kauliukas yra sąnarių problemų priežastis ar simptomas.
M. Berthaume‘as šį kauliuką lygina su apendiksu – dar vienu neretai sveikatos problemų sukeliančiu nereikalingu vidaus organu. Skirtumas tik tas, kad apendiksas problemų kelia vis rečiau (mažėja jo dydis), o šis kauliukas – vis dažniau ir rimtesnių.
Tyrimo išvados, skelbiamos specializuotame leidinyje „Journal of Anatomy“, paremtos daugiau nei 21 tūkst. mokslinių straipsnių. Juose analizuojama 21 tūkst. 676 kelių iš 21 šalies (per pastaruosius 150 metų) fiziologija.
Tyrimas atskleidė, jog 1918 metais šį kauliuką turėjo maždaug 11,2 proc. visų pasaulio žmonių, tačiau šiandien šis skaičius išaugo iki 39 proc. (arba 3,5 karto).
Fabela – sesamoidinis kaulas, o tai reiškia, jog jis įauga į raumens sausgyslę. Bene geriausiai žinomas tokio tipo kaulo pavyzdys yra kelio girnelė.
M. Berthaume‘as kartu su kolegomis daro išvadą, jog fabelos sugrįžimą galėjo lemti kintančios jėgos kelio girnelėje.
„Šiandien vidutinis žmogus žymiai aukštesnis ir sunkesnis nei jo protėviai. Dabartinių žmonių blauzdikauliai ilgesni, stambesni blauzdos raumenys, o tai reiškia, kad keliams tenka didesnė apkrova ir spaudimas. Tuo galima paaiškinti tai, kad fabelos šiandien plačiau paplitusios nei anksčiau“, – sako tyrimui vadovavęs mokslininkas.
Nepaisant to, kadangi tokie pokyčiai fiksuojami visame pasaulyje, tačiau tik kai kuriems žmonėms, todėl mokslininkai kol kas turi daugiau klausimų nei atsakymų.
