Šis atradimas, aprašytas recenzuojamame žurnale „Journal of Experimental Biology“, tikriausiai reiškia, kad dalį biologijos vadovėlių teks pakoreguoti, rašo „The Verge“.
Iki šiol mokslininkai nebuvo atlikę tiesioginio tyrimo, kaip smaugliai žudo savo grobį. Praėjusio amžiaus devintame ir dešimtame dešimtmetyje keli mokslininkai buvo iškėlę idėją, kad tikroji smauglių maisto mirties priežastis yra kraujotakos sustojimas. Tačiau didžioji praėjusio šimtmečio literatūros dalis laikėsi pozicijos, kad smauglys smaugia, sakė gyvates tyrinėjantis Luizianos-Lafajeto universiteto (JAV) mokslininkas Bradas Moonas (jo tyrimo autorių sąraše nėra).
Todėl pastarasis tyrimas yra ganėtinai svarbus: jis iš mokslinės literatūros išbrauks šimtmečius galiojusią neteisingą įsivaizdavimą.
Pagal fiziologinį apibrėžimą, uždusimas yra kvėpavimo nebuvimas. Taigi, kai gyvūnas dusinamas, širdies veikla nėra trikdoma – ji ir toliau sėkmingai plaka. O tai reiškia, kad gyvūno kraujotaka ir toliau aprūpina organus deguonimi (tiesa, labai neilgai ir kuo toliau, tuo silpniau). „Bet jeigu kraujotaka sustabdoma, deguonis į audinius nepristatomas visiškai“, – sakė tyrimo bendraautoris, Dikinsono koledžo gyvūnų ekologas Scottas Bobackas. Taigi, darytina išvada, kad kraujotakos sustojimas yra labiau mirtinas nei uždusimas.
Savo tyrime, kurio metu stebėjo, kaip plėšrūnas žudo savo auką, mokslininkai panaudojo paprastuosius smauglius (Boa constrictor) ir žiurkes. Iš pradžių jie į žiurkių, kurioms buvo sukelta nejautra, kūnus įterpė po kelis elektroninius jutiklius, norėdami patikrinti, kas nutinka, kai smauglys pradeda gniaužti savo auką. Kraujagysliniai kateteriai matavo slėgį kraujotakos sistemos viduje, o elektrodai matavo gyvūno širdies elektrinį aktyvumą. Pati gyvate buvo „apginkluota“ įrenginiu, kuris galėjo išmatuoti jos generuojamą slėgį aplink žiurkę. „Visi jie buvo sujungti per pluoštą laidų ir vamzdelių, kurie išvesti per žiurkės organizmą“, – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas. Šiek tiek palūkėjus smauglys griebia savo auką ir prasideda įdomioji eksperimento dalis – visoje šio eksperimento eigoje žiurkės buvo be sąmonės.
Nustatyta, kad smaugliui žudant žiurkę, ji būna suspaudžiama pakankamai stipriai, kad būtų sutrikdytas kraujospūdis, kraujyje esančių dujų apykaita, kraujyje esančių jonų balansas ir širdies funkcija. „Smaugliai sustabdo savo aukų kraujotaką ir tai tampa mirties priežastimi. Viskas vyksta labai greitai“, – paaiškino S. Bobackas.
Tyrimas biologams pateikė „detaliausią iki šiol turėtą paaiškinimą, kaip smaugliai taip greitai ir efektyviai nuslopina net pačią stipriausią auką“, – tvirtino B. Moonas. Tiesa, S. Bobacko ir kolegų eksperimente naudotos žiurkės buvo maždaug 25 proc. smauglio dydžio – yra tikimybė, kad toks žudymo būdas galioja tik žinduoliams arba net tik tam tikro dydžio žinduoliams. Dėl to S. Bobackas ketina eksperimentą kartoti kaip aukas panaudodamas driežus ir varles.
„Jie yra šaltakraujai. Taigi, jeigu turime driežą, kurio metabolizmo greitis yra nedidelis, kas vyksta jo organizme? Kas nutiktų, jeigu smaugtum driežą?“, – svarsto ekologas. Šaltakraujai deguonį naudoja kiek kitaip nei žinduoliai, todėl tikėtina, kad ir jų mirties priežastis gali būti kitokia.
B. Moonas svarsto, kad aukos kraujotakos stabdymas galimai atlieka iškart du vaidmenis. Taip auka nuslopinama ir nužudoma greičiau nei uždusinimas, todėl smauglys tokiu būdu apsisaugo nuo sužalojimų, kuriuos gali sukelti žiurkės aštrūs dantys ar nagai. Be to, greitas gyvūno nuslopinimas smarkiai sumažina laiką ir energiją, kuriuos tenka eikvoti medžiojant ir maitinantis viena auka. Dėl to daugiau laiko galima skirtis, tarkime, poravimui ar naujos aukos paieškoms. „Pastarieji užsiėmimai nėra tokie svarbūs tai akimirkai, nei jau sugautos aukos sudorojimas, bet per visą gyvatės gyvenimą jų svarba vis tiek yra didelė“, – aiškina B. Moonas.
Smauglius mokslininkai visada vertino kaip nuostabius medžiotojus. Šie plėšrūnai yra apginkluoti itin jautriomis juslėmis (pavyzdžiui, jie gali pajusti aukos širdies plakimą), yra greiti ir stiprūs. Bet panašu, kad net ir jais žavėdamiesi, žmonės nepakankamai įvertino jų gebėjimus.
Šaltinis:
