Mokslininkų teigimu, dviem motinoms gimę mažyliai – sveiki ir galintys susilaukti savo palikuonių. Panašu, kad ši žinia gana nemaloni vyriškai lyčiai. Nors mokslininkai ir bandė išvesti peliukų iš dviejų patinėlių, jie po gimimo išgyveno vos kelias paras, rašoma BBC.
Mokslininkai bandė atsakyti į tokius fundamentalius klausimus, pavyzdžiui, kodėl mes turime lytį.
Žinduoliai, įskaitant ir žmones, palikuonių susilaukia per seksualinę reprodukciją – kitaip tariant, reikia motinos kiaušinėlio ir tėvo spermos. Likęs gyvasis pasaulis ne visada žaidžia pagal tokias taisykles: kai kurios moteriškos lyties žuvys, reptilijos, amfibijos ir paukščiai pasidaugina ir patys.
Sveiki atvykę į keistą nelytinio dauginimosi pasaulį, dar žinomą kaip partenogenezė.
Pagrindinis Kinijos mokslininkų tikslas buvo išsiaiškinti, kokias esmines reprodukcijos taisykles reikia sulaužyti, norint tos pačios lyties tėvams sulaukti palikuonių. Maža to, tai padėtų suvokti ir tų taisyklių svarbą.
„Labai įdomus mokslinis darbas“, – pripažįsta profesorė Robin Lovell-Badge iš Franciso Cricko instituto.
Taigi, kaip jiems tai pavyko? Trumpiau tariant, akademikai pasitelkė novatoriškiausius mokslinius sprendimus. Paaiškėjo, kad viskas žymiai paprasčiau su dviem mamomis.
Mokslininkai paėmė vienos pelės kiaušialąstę, o iš kitos – ypatingos rūšies ląstelę (haploidinę embrioninę kamieninę ląstelę). Abejose buvo po pusę reikiamų genetinių instrukcijų arba DNR. Deja, ne viskas taip paprasta – vien sujungti jų į vieną nepakako. Mokslininkams teko pasitelkti technologiją, geriau žinomą kaip genų redagavimas. Ji padėjo ištrinti tris genetinių instrukcijų rinkinius – atlikus šią procedūrą, tapo įmanomas dviejų minėtųjų ląstelių suderinamumas.
Dviejų tėčių formatas pasirodė esąs sudėtingesnis: teko paimti spermos, vyrišką haploidinę embrioninę kamieninę ląstelę bei kiaušinėlį, iš kurio buvo pašalinta visa genetinė informacija ir ištrinti septyni genai.
Taigi, taisyklės sulaužytos – ko išmokome?
Priežastis, kodėl mums reikia užsiimti seksu, yra ta, kad mūsų DNR (arba tiesiog mūsų genetinis kodas) elgiasi skirtingai priklausomai nuo to, ar ji iš mamos ar iš tėvo, teigiama „Cell Stem Cell“ tyrime. Be vyriškos ir moteriškos kopijų visa mūsų vystymosi sistema nuvažiuoja nuo bėgių. Tai vadinama genominiu imprintingu spermoje esančioje DNR ir dalyje DNR, esančiosje kiaušialąstėse: gaunami skirtingi įspaudai, lemiantys jų veiklos principus.
DNR elementai, turintys minėtuosius įspaudus – tie, kuriuos mokslininkai privalėjo ištrinti, norėdami, kad pelių jaunikliai būtų gyvybingi.
Eksperimentus atlikęs mokslininkas Wei Li sako: „Mūsų tyrimas nubrėžė ribas, ką įmanoma padaryti, o ko – ne. Galėjome įvardyti, kokius trūkumus dviejų motinų jaunikliuose galime pašalinti. Taip pat sužinojome, kad galime peržengti ir kai kurias dviejų vyriškos lyties tėvų reprodukcijos ribas“.
Ar įmanoma susilaukti kūdikio su tos pačios lyties partneriu?
Jei nesate moteriškos lyties pelė, tuomet atsakymas būtų toks: jei tai ir bus įmanoma, tai dar labai negreitai. Mokslų daktarė Teresa Holm iš Oklando universiteto sako, kad vilties tolimoje ateityje tikrai yra.
„Taip, šis tyrimas gali padėti pagrindą vieną dieną tos pačios lyties asmenims susilaukti sveikų palikuonių“, – teigia ji.
Nepaisant to, akademikė atkreipia dėmesį į „svarbius etinius ir saugos klausimus, kuriuos teks įveikti“. To nebus tol, kol mokslininkai nebus 100 proc. tikri, kad tokie vaikai užaugs psichiškai ir fiziškai sveiki.
