Mokslininkai nustatė jau legendomis virtusio sniego žmonių arba ječių tapatybę, kai atliko šiems legendiniams monstrams priklausančių mėginių „kol kas kruopščiausią analizę“.

Būtybė, dar vadinama „bjauriuoju sniego žmogumi“, seniai yra tapusi Himalajų folkloro dalimi, ir po XIX amžiaus keliautojų liudijimų išgarsėjo Vakarų pasaulyje.

Per daugelį metų buvo surinkta įvairių pavyzdžių, kurie, kaip teigiama, priklausė tikriesiems ječiams. Jie tapo naujos studijos, kuriai vadovavo biologė, mokslų daktarė Charlotte Lindqvist iš Bafalo universiteto, objektu, rašo independent.co.uk.

Devynių sniego žmonių mėginių – kaulų, danties, odos, plaukų ir išmatų pavyzdžių – genetinė analizė parodė, kad jie priklauso lokiams.

Išimtimi tapo tik dantis, gautas iš vienos muziejaus ekspozicijos – paaiškėjo, kad jis yra šuns.

„Akivaizdu, kad didelė dalis ječių legendos yra susijusi su lokiais“, – teigė Ch. Lindqvist.

Nors idėja, kad ječiai yra ne kas kita kaip lokiai, nėra nauja, minima studija, paskelbta žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, yra iki šiol išsamiausia šių būtybių analizė.

Vienas ankstesnis tyrimas du ječių mėginius jau buvo susiejęs su priešistoriniu šiaurės lokiu, bet jis buvo ginčytinas.

Atlikdama išsamią įvairių mėginių genetinę analizę ir palygindama juos su lokių mėginiais, Ch. Lindqvist ir jos kolegos siekė kartą ir visiems laikams išspręsti šį klausimą.

Analizė parodė, kad komandos turimi mėginiai priklauso šiuolaikinėms lokių rūšims – Himalajų rudajam ir juodajam lokiams.

„Mūsų rezultatai aiškiai parodo, kad biologiniai ječių legendos pamatai yra susiję su vietos lokiais. Mūsų studija demonstruoja, kad genetika gali padėti išspręsti ir kitas, panašias paslaptis“, – sakė Ch. Lindqvist.

Be to, kad išaiškino monstrų paslaptį, šių mokslininkų atlikta kruopšti genetinė analizė leido daugiau sužinoti apie lokių populiacijas Himalajų regione.

Pasak Ch. Lindqvist, genetinės šio regiono lokių įvairovės supratimas gali pasitarnauti kuriant šių žinduolių valdymo strategijas, nes daugelis šių gyvūnų kritiškai nyksta.

„Tolesni genetiniai šių retų ir atsiskyrėliškų gyvūnų tyrinėjimai padėtų nušviesti šio regiono aplinkos istoriją, taip pat lokių evoliuciją visame pasaulyje – ir papildomi „ječių“ mėginiai gali prisidėti prie šio darbo“, – teigė ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (67)