Dažniausiai mokslininkai, kalbėdami apie Žemės susidūrimo su asteroidu ar kometa, turi omenyje objektus, skriejančius asteroidų žiede, kuris yra tarp Marso ir Jupiterio. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius jie pastebėjo kelis šimtus gigantiškų kometų, kurias jie pavadino „kentaurais“ – šios kometos taip pat turėtų būti įtraukti į galimų pavojų sąrašą.
Šie „kentaurai“, kaip ir kitos kometos, yra sudarytos iš ledo bei purvo ir yra 50-100 kilometrų skersmens. Tačiau eliptinės jų orbitos, kurios prasideda daug toliau už Neptūno planetos, yra gan nepastovios. Dažniausiai tokių kometų orbitos eina pro didžiąsias dujines planetas – Jupiterį, Uraną ir Neptūną, kurių gravitacija kas 40-100 tūkst. metų pastūmėja kometas link Žemės.
Artėdamos prie Saulės, kometos pradeda tirpti bei irti – iš kometos lekianti medžiaga ir dujos sukuria visiems pažįstamas uodegas. Didelių kometų uodegos yra masyvesnės ir į jas paleidžiamos medžiagos gabalai yra didesni, kas reiškia, kad tokia uodega gali „užkabinti“ ir Žemę. Tokių gigantiškų kometų irimas, skrendant arčiau Saulės, gali sukelti nuolatinį mūsų planetos bombardavimą, trunkantį iki kelių dešimčių tūkstančių metų.
Karališkosios astronomų bendruomenės leidžiamame žurnale „Astronomy and Geophysics“ mokslininkai perspėja, kad skaičiuojant Žemės susidūrimo su asteroidais riziką, nėra įvertinama didesnė susidūrimų tikimybė, kurią kelia „kentaurai“. Viena tokia kometa yra sunkesnė nei visi iki šiol užregistruoti Žemės orbitą kertantys asteroidai kartu sudėti.
„Per pastaruosius trisdešimt metų mes įdėjome daug pastangų sekdami ir analizuodami Žemės ir asteroido susidūrimo riziką,“ – sako vienas mokslinio tyrimo autorių Billas Napier iš Bekingemo universiteto. Pasak mokslininko, dabar būtina pažvelgti į tolimesnę Žemės kaimynystę, plytinčią už Jupiterio orbitos ir surasti šiuos „kentaurus“, mat šios kometos kelia ne ką mažesnę grėsmę gyvybei mūsų planetoje.
Tiesa, mokslininkai spėja, kad būtent kometų sukeltas Žemės „bombardavimas“ į planetą atnešė vandenį ir organines molekules, reikalingas gyvybei atsirasti. Taip pat dauguma mokslininkų sutaria, kad „staigią“ dinozaurų eros pabaigą prieš 65 mln. metų taip pat sukėlė susidūrimas su kometa.
