Pasak Vilniaus universiteto geologo prof. Andrejaus Spiridonovo, šie procesai Antarktidoje pasieks ir mus, – dėl pakilusio Baltijos jūros lygio po vandeniu atsidurs reikšminga Lietuvos teritorijos dalis.
Skaičiuojama, kad iki 2100 metų ištirpus Vakarų Antarktidos ledo dangai, pasaulinis jūros lygis pakils 5 metrais. Koks bus grėsmingai besikeičiančio klimato scenarijus Lietuvai ir kas mūsų laukia jau labai netolimoje ateityje? Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, nebesustabdomas Vakarų Antarktidos ledynų tirpsmas – pavėluoto žmonijos susirūpinimo ir uždelsto veikimo rezultatas.
Kaip teigė prof. Andrejus Spiridonovas, jei pasaulinis jūros lygis pakils 5 metrais, padariniai Lietuvai bus dramatiški. „Didžioji dalis Klaipėdos liks po vandeniu, Nemuno delta bus ties Pagėgiais ir Vilkyškiais, o Lietuvos plotas sumažės maždaug 2000 kvadratinių kilometrų. Bet užtat turėsime didesnes Kuršių marias ir jose mažų salelių archipelagą“, – teigė prof. A. Spiridonovas.
Baltijos jūros vandens lygis kyla ir dėl geologinių Baltijos jūros ypatumų. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto aplinkos inžinierės dr. L. Kelpšaitės-Rimkienės, prie vis sparčiau kylančio vandens lygio prisideda ir natūrali gamtinė komponentė, t.y. besileidžianti pakrantė.
„Lietuvoje krantas leidžiasi vidutiniškai 1 mm per metus, o tai dar labiau didina kylančio jūros lygio grėsmę“, – portalui Delfi teigė Klaipėdos universiteto mokslininkė.
Pavėlavome – lūžio taškas jau pasiektas
Tyrimą atlikę Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkai ataskaitoje praneša, kad „lūžio taškas“ pasaulyje jau yra pasiektas.
Net jei žmonija sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą ir pasieks, kad pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus (palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu), iki XXI amžiaus pabaigos Antarktidos ledo tirpsmas vis vien bus tris kartus spartesnis nei praėjusiame amžiuje.
„Panašu, kad praradome Vakarų Antarktidos ledynų tirpsmo kontrolę. Jei būtume norėję išsaugoti ledynus <...>, imtis veiksmų dėl klimato kaitos turėjome jau prieš kelis dešimtmečius“, – aiškino tyrimo vadovė Kaitlin Naughten iš Britų Antarktidos tyrimų tarnybos.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Vakarų Antarktidos ledo skyde yra sukaupta pakankamai vandens, kuriam ištirpus pasaulinis jūros lygis pakiltų iki 5 metrų. Pasak mokslininkų, šiuo metu didžiausią įtaką jūros lygio kilimui daro Amundseno jūroje esantys plūduriuojantys ledynai, kurie sparčiai tirpsta dėl šylančio Pietų vandenyno.
Keturi scenarijai
Tyrimų metu apskaičiuota, kiek pakiltų jūros lygis, jei artimiausiu metu būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą.
Atsižvelgdami į tam tikras klimato ypatybes, pavyzdžiui, El Ninjo reiškinio sukeliamą poveikį mūsų planetai, mokslininkai nustatė, kaip ledo tirpimo sparta pasikeistų keturių skirtingų scenarijų atveju.
Pirmi trys scenarijai: jei planeta sušiltų 1,5 laipsnio Celsijaus, 2 laipsniais Celsijaus ir 2–3 laipsniais Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Remiantis mokslininkų skaičiavimais, nepaisant to, ar klimatas sušils 1,5 laipsnio, ar 3 laipsniais, ledo tirpimo greitis Amundseno jūroje būtų panašus. Taigi, pirmų trijų scenarijų atveju Vakarų Antarktidos ledo šelfo tirpsmo spartos skirtumai bus beveik nepastebimi.
Tik ketvirtojo scenarijaus atveju ledynai imtų tirpti gerokai greičiau, t. y. jei pasaulinė klimato temperatūra pakiltų 4,3 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Anot mokslininkų, pasiekus šią temperatūros ribą ledynų tirpimas Antarktidoje nuo 2045 metų būtų reikšmingai spartesnis nei pirmų trijų scenarijų atveju.
Negrįžtami procesai Grenlandijoje – jau po dešimties metų
Nors Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkai naujausiame darbe tyrinėjo tik Vakarų Antarktidos ledynų tirpimo spartą, skaičiuojama, kad dėl šiltėjančio klimato vis greičiau tirps ir kiti pasaulio ledynai. Tad jūros lygis, tikėtina, kils dar daugiau ir greičiau.
„Visiems ledynams ateina blogi laikai. Prognozuojama, kad ištirps ne tik Vakarų Antarktidos ledynai, bet ir Grenlandijos ledyninis skydas. Manoma, kad Grenlandijoje lūžio taškas ir negrįžtami procesai prasidės pasaulinei temperatūrai pakilus 1,5 laipsnio Celsijaus. Šią ribą turėtume pasiekti po dešimties metų. Taip pat sparčiau tirps ir Tibeto ledynai, maitinantys upes, nuo kurių priklauso maždaug dviejų milijardų žmonių gyvenimas“, – teigė geologas A. Spiridonovas.
Pasak jo, nesustabdžius degiųjų iškasenų naudojimo ir nesumažinus CO2 emisijų, ateityje gali ištirpti ir kur kas didesnis Rytų Antarktidos ledo skydas. „Tokiu atveju jūros lygis per artimiausius du šimtus metų gali pakilti dar kokiais 48 metrais. Tai būtų visiškas kataklizmas, kuris pakeistų pasaulio fizinę geografiją“, – netolimos ateities jūros lygio pokyčius komentavo A. Spiridonovas.
Ar įmanoma apsaugoti Lietuvą?
Kaip Delfi teigė prof. A. Spiridonovas, dabartinę Lietuvos teritoriją nuo pakilsiančio jūros lygio galėtų apsaugoti masyvų geoinžinerija, tačiau tai pasiteisintų tik siauruose pajūrio ruožuose.
Vis dėlto, kai kur pasaulyje tokie sprendimai, nors ir labai brangūs, jau yra taikomi.
„Įrengus pakrančių apsaugos barjerus, reikėtų iš visų upių, upelių ir šaltinių pumpuoti iškraunamą vandenį į jūrą. Atverta pajūrio teritorija atsidurtų žemiau jūros lygio, todėl į ją sunktųsi sūrus jūros vanduo, kuris užterštų požeminius geriamojo vandens rezervuarus. Taigi, tokie sprendimai yra utopiniai, jiems reikia daugybės resursų ir energijos. Todėl tikėtiniausias variantas – apleisti pakrančių vietoves ir pasitraukti gilyn į sausumą“, – teigė A. Spiridonovas.
Be to, pasak geologo A. Spiridonovo, visų pakrančių apsauga nuo kilsiančio jūros lygio kainuotų šimtus milijardų eurų, reikėtų šimtų milijonų tonų betono, kurio gamybos metu būtų išmetami milžiniški kiekiai anglies dvideginio, o tai dar labiau pablogintų klimato situaciją.
KU aplinkos inžinierės dr. L. Kelpšaitės-Rimkienės teigimu, nors saugantis nuo kylančio jūros lygio būtų galima „išbetonuoti visus krantus“, tačiau taip būtų sunaikinti smėlėti paplūdimiai ir prieiga prie jūros.
„Pasaulinė praktika siūlo ne kovoti prieš klimato kaitos poveikį „smėlėtiems krantams“, o prisitaikyti prie pokyčių. Lietuvoje turime tvarių kranto apsaugos taikymo priemonių pavyzdžių, kai iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo iškastas smėlis panaudojamas pamaitinti jūros ardomos pakrantės ruožą. Tokie darbai turėtų būti vykdomi nuolatos“, – teigė mokslininkė dr. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Tiesa, pasaulyje jau yra naudojami dirbtiniai užtvarai, kurie saugo sausumos teritorijas, žmones ir jų turtą nuo staiga kylančio vandens lygio audrų metų. „Tokie jūrų vartai yra ties Venecija, o ir Baltijos jūroje jie saugo Sankt Peterburgą nuo Suomijos įlankoje staigiai kylančio vandens lygio. Tačiau jie sukelia ir neigiamą poveikį krantams, gyvajai aplinkai, be to, tai yra labai brangus, taršūs ir neilgalaikiai statiniai. Belieka tikėtis, kad Lietuvoje tokių drastiškų sprendimų imtis neteks“, – vylėsi aplinkos inžinierė dr. L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Utopinės idėjos jau siūlomos
Dar 2020 metais Karališkojo Nyderlandų jūrų tyrimų instituto mokslininkas Sjoerdas Groeskampas ir jo kolega vokietis Joakimas Kjellsonas iš Helmholco vandenynų tyrimų centro Kylyje pateikė megaprojekto idėją – pastatyti 475 kilometrų ilgio užtvanką (barjerą) tarp Norvegijos ir Škotijos bei 160 kilometrų ilgio užtvanką tarp Kornvalio ir Bretanės.
Idėjos autorių teigimu, panaudojus tokius atitvarus nuo kylančio jūros lygio pavyktų apsaugoti pusę Europos. Tačiau būtų izoliuota dalis Šiaurės jūros ir visa Baltijos jūra.
„Gigantiški geoinžineriniai projektai yra faktiškai neįmanomi. Bet jeigu tai būtų įgyvendina, mes matytume kolosalius klimato ir hidrologijos pokyčius, kurie sukeltų nenuspėjamus ir nenumanomus efektus“, – utopinio megaprojekto idėją komentavo A. Spiridonovas.
Didžiausi ateities iššūkiai – resursai ir migracija
Mokslininkų teigimu, dėl kilsiančio jūros lygio pavojuje atsidurs visos šalys, kurios yra priklausomos nuo jūrinio transporto ir turi uostų, per kuriuos transportuojama didžioji dalis pasaulio krovinių. Didžiausią pakilusio jūros lygio poveikį pajus žemo reljefo šalys, esančios šalia jūrų ir vandenynų, pavyzdžiui, Nyderlandai.
Pasak A. Spiridonovo, dėl kilsiančio jūros lygio ir vis šiltėjančio klimato žmonės, gyvenantys žemose platumose – tropikuose ir subtropikuose – migruos į vidutines platumas ir aukštas platumas. Tai vyks tiek Šiaurės, tiek ir Pietų pusrutulyje.
„Pagrindinis iššūkis ateityje bus vis mažėjantys resursai, kova dėl išteklių, apgyvendinimo, darbo, taip pat išryškės infrastruktūros trūkumas. Stiprės ksenofobija, kadangi migrantų srautas didės dešimtimis ar šimtais kartų. Politiniai režimai, tikėtina, radikalės“, – aiškino prof. A. Spiridonovas.
Ragina ruoštis kuo greičiau
Anot Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkų, dabartiniai žmonijos veiksmai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, jau nebepadės sustabdyti Vakarų Antarktidos ledo skydo griūties ir būsimų reikšmingų jūros lygio pokyčių.
Šios mokslininkų išvados – niūrios, tačiau tikimasi, kad jos padės žmonijai greičiau suvokti apie artėjančius didžiulius pokyčius planetoje ir leis tam tinkamai pasiruošti.
„Šviesioji šios žinios pusė yra ta, kad, pasaulis dar turi laiko prisitaikyti prie jūros lygio kilimo“, – tyrimo ataskaitoje sakė Britų Antarktidos tyrimų tarnybos mokslininkė K. Naughten.
Nepaistant to, žmonija vis dar veržiasi gyventi prie jūrų. Pasak KU Jūros tyrimų instituto mokslininkės dr. Loretos Kelpšaitės-Rimkienės, Lietuvos gyventojai įžvelgia ir pozityvią šiltėjančio klimato pusę.
„Besikeičiantis klimatas sudaro sąlygas turizmo plėtrai Lietuvos pajūryje. Vasara Baltijos jūros vandens temperatūra siekia 22 laipsnius Celsijaus, smėlėti paplūdimiai ir oro temperatūra, kuri dar neviršija 35 laipsnių Celsijaus, kelia Palangos ir Nidos paplūdimių vertę. Be to, vis daugiau Lietuvos gyventoju renkasi pajūrio zoną kaip antrus namus. Kylantis jūros vanduo artimiausiu metu daugiau rūpesčių turėtų sukelti draudimo bendrovėms“, – teigė KU mokslininkė L. Klepšaitė-Rimkienė.
Vis dėlto, kuo lėčiau kils jūros lygis, tuo lengviau bus prisitaikyti ir laiku pasiruošti artėjančioms kardinalioms permainoms ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
