Pagal radaro duomenis, paimtus virš sustingusio kontinento skridusio orlaivio, atrodo, kad ledas šioje srityje tirpsta iš apačios. Radaras sugebėjo prasiskverbti tris kilometrus į ledą ir nustatyti po juo esančias sąlygas. Kadangi Antarktidos ledo pagrindas tirpsta, ištirpęs vanduo teka ir pasroviui užpildo po ledynu susiformavusius ežerus, rašoma sciencealert.com.
Nors šis procesas dabar nėra pagrindinis ledo praradimų veiksnys, tarptautinė mokslininkų grupė teigia, kad ateityje tai gali sukelti spartesnį tirpimą, nes vanduo ir ledas lengviau prasiverš.
„Tirpimo procesas, kurį mes stebime, greičiausiai tęsiasi tūkstančius ar galbūt net milijonus metų, ir nėra tiesiogiai susijęs su ledo sluoksnio pasikeitimu, – teigia tyrimui vadovaujantis mokslininkas Tomas Jordanas iš Britų Antarkties tyrimų grupės. – Tačiau ateityje papildomas vanduo ledo sluoksnyje gali paversti šį regioną jautresniu tokiems išoriniams veiksniams kaip klimato kaita“.
Ekspertų komanda mano, kad radioaktyvios uolienos ir karštas vanduo, trykštantis iš Žemės plutos, prisideda prie papildomo tirpimo – tokios išvados padarytos remiantis stebėjimais, atliktais 750 kilometrų nuo kranto.
Be naujausių radarų technologijų, galėtume remtis tik paviršiaus stebėjimais. Projektas „PolarGAP“, kurio dalimi minėtas tyrimas ir yra, yra skirtas spragoms, likusioms po jau nebeveikiančio GOCE (Gravity Field and Steady-State Ocean Circulation Explorer) palydovo surinktų duomenų, užpildyti. GOCE duomenys buvo naudojami teritorijai po Antarktida pažymėti tyrime, paskelbtame anksčiau šį mėnesį, matuojant nedidelius gravitacinės traukos svyravimus.
Galimybė pažymėti paslėptus šilumos kontūrus ir pagrindinius šaltinius po ledo sluoksniu labai svarbi norint išsiaiškinti, kas ateityje įvyks su Antarktida. Dabar projektas „PolarGAP“ pateikė keletą gyvybiškai svarbių pastebėjimų. Neįmanoma tiksliai suprasti, kas sukelia tirpimą, tačiau labiausiai tikėtina karštų uolienų ir karšto vandens hipotezė, į kurią gali atsižvelgti ateities tyrimai.
Tai nėra vienintelis naujai rastas šilumos šaltinis po Antarktida. Pernai metais paskelbtas tyrimas rodo, kad požeminis šilimas vyksta ir po Vakarų Antarktida, galbūt ledas tirpsta greičiau nei ji gali akumuliuoti.
Liepos mėnesį mokslininkai paskelbė, kad pastebėjo tai, kas galėtų būti dar vienas vulkaninės šilumos šaltinis po Antarktida, šį kartą po ledynu, pavadintu „Pine Island Glacier“.
Verta pakartoti, kad mokslininkai nemano, kad šie šilumos šaltiniai staiga Antarktidą pavers vandeniu vos per kelerius metus, tačiau tai yra papildomi veiksniai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį vertinant esamą klimato kaitos poveikį.
