aA
Pastaruoju metu neretai kalbama, kad lietuvių kalboje sparčiai daugėja iš anglų kalbos skolintų žodžių, kai kuriose srityse lietuviški žodžiai apskritai išstumiami iš vartosenos.
Mokslininkai: anglų kalba grėsmės lietuvių kalbos išlikimui nekelia
© Shutterstock

Neretai pasigirsta nuomonių, kad svetimžodžių vartosena ypatingai nesaikinga jaunimo kalboje, o toks besaikis svetimžodžių skverbimasis į lietuvių kalbą kelia grėsmę jos savitumui, o gal net išlikimui. Tačiau mokslininkai teigia, kad jokių objektyvių tyrimų, atskleidžiančių anglų kalbos žodžių paplitimą mūsų kalbėsenoje, iki šiol atlikta nebuvo, todėl ir skolinimosi reiškinys iki šiol vertintas gana subjektyviai.

Tiesa, skoliniai analizuoti rašytinėje kalboje, specialistų diskurse, tačiau kasdieninė buitinė mūsų kalba ne tik skolinimosi, bet ir kitais aspektais beveik netirta, todėl neigiamas požiūris į skolinamus žodžius yra susijęs daugiau su stereotipine nuomone ir kalbos puoselėjimo tradicija, apimančia ankstesnį laikotarpį, kai saugojimasis nuo rusų kalbos invazijos buvo suvokiamas kaip perdėta lietuvių kalbos globa.

Siekdami išsiaiškinti, ar tikrai anglų kalba daro reikšmingą įtaką mūsų kasdieniniam kalbėjimui, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą „Šiuolaikinė sakytinė lietuvių kalba: leksikos ir gramatikos tyrimas tekstynų lingvistikos metodu“ (LIP-085/2016). Projekto metu sukurtas daugiau nei 300 000 žodžių apimantis natūralios sakytinės lietuvių kalbos tekstynas.

Projekto vadovės Vytauto Didžiojo universiteto docentės dr. L. Kamandulytės-Merfeldienės teigimu, šis tekstynas – tai natūralios kalbos įrašų, paverstų rašytiniu tekstu, duomenų bazė. Pokalbių įrašai net kelis metus buvo atliekami įvairioje aplinkoje – įrašinėtojų pažįstamų ir draugų namuose bei viešose vietose – gatvėje, kavinėse, parduotuvėse, poliklinikose, kirpyklose ir panašiai.

Įdomu tai, kad žmonės, kurių kalba įrašinėta (išskyrus patį įrašinėtoją), apie tai, kad jų pokalbiai įrašomi, nieko nežinojo ir būdavo informuojami apie tai tik įrašą pabaigus. Taigi galima sakyti, kad tekstyne sukaupti įrašai yra tikros natūralios kalbos atspindys. Visi surinkti įrašai buvo klausomi ir kompiuteriu suvedami į rašytinę formą, tam, kad naudojantis kompiuterinėmis programomis, būtų galima atlikti įvairią statistinę analizę. Taigi tokio tekstyno tyrimas atskleidė įdomių rezultatų, atspindinčių anglų kalbos vartojimą kasdieninėje mūsų šnekoje.

Įdomu tai, kad priešingai nei tikėtasi, nustatyta, jog anglų kalbos svetimžodžiai sudaro tik 0,33 proc. tarp visų analizuotų žodžių, o tai yra labai nedidelė vartojamo žodyno dalis. Didžioji dalis anglų kalbos intarpų buvo pavartoti spontaninėje privačioje kalboje, kuriai įprastai būdingas laisvas kalbėjimo stilius, familiari buitinė šneka, kalbant su šeimos nariais, draugais, artimai pažįstamais žmonėmis. Dažnesnį skolinių paplitimą privačioje kalboje lemia neformalus kalbėjimo stilius, privati erdvė, artimas ir draugiškas ryšys tarp pašnekovų. Daug mažesnė dalis skolinių iš anglų kalbos užfiksuota aptarnavimo ir paslaugų srities pokalbiuose, t. y. viešose vietose – parduotuvėse, poliklinikose, bankuose ir t.t.

Atlikdami tyrimą, mokslininkai pastebėjo, kad skolinių vartosena sakytinėje kalboje yra susijusi su tam tikromis teminėmis sritimis, labiausiai – su informacinių technologijų sritimi. Ypatingai daug skolinių užfiksuota pokalbiuose tarp kompiuterinius žaidimus žaidžiančių pašnekovų. Pavyzdžiui, tokie pasakymai kaip „Nes jo, idealiai būtų, tipo, užpušinam botomą [bottom – žaidimo žemėlapio dalis], midą [: mid, middle trumpinys – žaidimo žemėlapio dalis] ir tada kartu einam“ arba „Pirmo levelio [: level – lygis] jis yra silpnas, tai pirmo levelio mes turėtumėm pušą gaut, nebent jie pirmi į leiną [: žemėlapio dalis] ateis ir mūsų džiungleriui [: jungler – žaidėjo vaidmens pavadinimas] reikės padėt“ iš šalies gali pasirodyti nesuprantami, tačiau žaidėjams skoliniai padeda perteikti informaciją, nes daugeliui žaidimų sąvokų ar terminų lietuviškų atitikmenų nėra. Tokiu atveju anglų kalbos skoliniai yra vartojami motyvuotai ir, galima sakyti, užpildo lietuvių kalbos žodyno spragas.

Žinoma, tokiose situacijose pasitaiko ir skolinių, kuriems turime lietuviškus atitikmenis (pvz., levelis). Mokslininkai tai vadina situaciniu kodų painiojimu, kai tam tikra tema kelia asociacijų su kita kalba ir dėl to tos temos pokalbiuose pavartojami kitos kalbos skoliniai. Kadangi kompiuteriniai žaidimai nėra sulietuvinti, natūralu, kad kalbant apie juos pavartojami terminai ar kiti žaidomo žodžiai originalia žaidimo kalba.

Kitos priežastys, lemiančios anglų kalbos skolinių vartojimą, yra susijusios su stilistine funkcija – skoliniai pasitelkiami siekiant kažką pabrėžti, akcentuoti, sustiprinti įspūdį (Nice, labai nice. Awesome.), būtent todėl pasitaiko atvejų, kai svetimos kalbos intarpas dubliuoja lietuvišką žodį, pavyzdžiui, „Padedu dviejose vietose dar po tą, ir kad jau nebebūtų. Paskutinis toks last pakariavimas“ (Vyras kalba apie spąstus, spendžiamus pelėms).

Be to, pastebėta, kad anglų kalbos skolinių vartojimas yra būdingas kai kurių asmenų kalbėjimo bruožas, t. y. užfiksuota nemažai atvejų, kai pokalbio metu vienas asmuo svetimžodžius vietoje lietuviško atitikmens pavartoja kelis kartus. Beveik visais šiais atvejais tai buvo jauno amžiaus žmonės, kurių kalboje skolinių vartojimas dažnai yra nulemtas sociopsichologinių priežasčių, susijusių su tapatybės išraiška, tapatinimusi su kita kultūra, prisitaikymu prie jaunimo subkultūros. Žinoma, sakytinėje kalboje užfiksuota ir atvejų, kai anglų kalbos skoliniai vartojami nepagrįstai, t. y. tada, kai turime lietuvišką atitikmenį, pavyzdžiui, „Papuošalai papildo žmogaus imidžą“, jie daugiausiai nulemti įpročio ir įsigalėjusios jų vartosenos lietuvių kalboje, tačiau reikia pabrėžti, kad tokių žodžių nėra daug.

Taigi remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais kalbininkai teigia, kad, išskyrus technologijų sritį, anglų kalbos intarpai reikšmingo poveikio lietuvių kalbos sistemai neturi. Žinoma, tam tikrose, ypatingai rašytinės ar specializuotos, profesinės kalbos srityse, skoliniai yra paplitę daug labiau, tačiau kasdieninėje vartosenoje svetimžodžiai nėra dažnas reiškinys, todėl manyti, kad anglų kalba daro didelį poveikį mūsų kalbėsenai, nėra pagrindo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Delfi PliusDelfi Mokslas

Prieš 350 metų nuskendusiame ispanų laive narai aptiko stulbinantį lobį: 13 km ruože po vandeniu – 3,5 mln. neįkainojamų brangenybių

Istorijos apie užkastus lobius ir turtų kupinus nuskendusius laivus – nuo piratų legendų iki...

Mokslininkų išradimas neįgaliųjų gyvenimą pakeis kardinaliai: kurtieji balsus „girdės“ akimis

Kurtiesiems sukurti išmanieji akiniai teisiai stikle rodo vykstančio pokalbio subtitrų...

Delfi PliusDelfi Mokslas

Revoliucinis eksperimentas laboratorijoje pavyko: be kiaušinėlio ir spermos užmegzta nauja gyvybė – ėmė formuotis plakanti širdis ir smegenys

Mokslininkai iš pelių ląstelių be spermos , kiaušialąsčių ar gimdos sukūrė „dirbtinį...

Tokijo centre – pasakiškas reginys: žmonės nieko panašaus iki šiol nėra matę

Dieną naktį nemiegančio Tokijo Šibujos rajono skaitmeniniuose reklamos ekranuose pasirodo itin...

Top naujienos

Delfi PliusVytenis Miškinis

Penkiamečio ir jo močiutės egzekucija tapo neįminama mįsle: siaubinga tiesa paaiškėjo tik dėl vienos klaidos (1)

Vėlų vakarą namo grįžusi klaipėdietė ant lovos rado negyvą penkiametį sūnų, šalia mėtėsi...

Palanga nusivylę lietuviai poilsiautojai plūsta į Latvijos kurortą: čia ir kainos, ir tvarka glosto širdį (6)

Geriausias Baltijos šalių kurortas yra Liepoja – sako šį Latvijos miestą atostogoms...

Kaip baltarusiai Lietuvos pareigūną „kava vaišino“: per 17 minučių sugriovė karjerą

Per septyniolika minučių Lietuvos pareigūnas sugriovė savo karjerą – per šį laiką net iš...

Delfi PliusParengė Vytautė Merkytė

Sprogimas, kurio jėga 1000 kartų galingesnė nei bomba, numesta ant Hirošimos: prireikė 105 metų, kad sužinotume, kas nutiko Sibire

1908 metų birželio 13 dieną, apie 7 val. ir 17 min., virš vienos iš atokiausių Žemės vietų...

Delfi Plius DELFI; Alberto Nardelli, Alex Wickham, Jennifer Jacobs

Rusija naršo pasaulį ieškodama pastiprinimo dėl Ukrainos: tikina, kad pagalbos ranka jau ištiesta

Prekybos laivas, kuriam taikomos JAV sankcijos, praėjusio mėnesio pabaigoje pakeliui iš Sirijos į...

Kasdienybės herojai. „Formulėje-1“ dirbančios lietuvės sėkmė ir Vitkevičiūtė apie verslo bankrotą

Lietuvės sėkmė Italijoje: „Aplinkui visi sakė, jėzau, čia gi „Formulė-1“, kaip tu ten...

Delfi PliusDelfi Mokslas

Prieš 350 metų nuskendusiame ispanų laive narai aptiko stulbinantį lobį: 13 km ruože po vandeniu – 3,5 mln. neįkainojamų brangenybių

Istorijos apie užkastus lobius ir turtų kupinus nuskendusius laivus – nuo piratų legendų iki...

Nuaidėjo daug apkalbų sukėlęs „Naisių vasaros“ festivalis: pasirodė žinomos scenos žvaigždės žiūrėkite video (14)

Liepos mėnesį „ Naisių vasaros“ festivalio metu Ramūnas Karbauskis pažadėjo surengti dar...

Karas Ukrainoje. Ukraina teigia sunaikinusi „Vagner“ samdinių bazę Melitopolio meras – apie smūgį geležinkelio tiltui: iš Krymo nebevažiuos jokie kariniai traukiniai

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Verslas PliusYoolim Lee; Faris Mokhtar; David Ramli; Olivia Poh

Legenda tapusio startuolio žlugimas sukrėtė rinką: darbuotojai sukandę dantis kentė 30-metės milijonierės vadovavimą

Iš pirmo žvilgsnio visų liaupsinto mados startuolio „ Zilingo “ žlugimas atrodė...