EHT yra keliolikos observatorijų, išsidėsčiusių visame pasaulyje, bendradarbiavimo projektas; apjungus radijo teleskopus į vieną tinklą, tampa įmanoma pasiekti tokią erdvinę skyrą, lyg turėtume vieną Žemės dydžio teleskopą. To ir reikėjo, kad būtų įmanoma įžiūrėti vos kelių dešimčių lanko mikrosekundžių skersmens šešėlį ir aplink besisukančios plazmos žiedą.
Tuometinei analizei pasitelkti duomenys, surinkti 2017 metų pavasarį. Dabar pristatytas naujas duomenų rinkinys, surinktas lygiai metais vėliau, 2018-ųjų balandį. Jame matomas žiedas yra tokio pat dydžio, bet šiek tiek pasisukęs.
Naujieji duomenys surinkti pridėjus prie tinklo dar du teleskopus – Grenlandijoje ir Meksikoje.
Analizei specialiai nuspręsta naudoti visiškai naujus duomenis – taip norėta patikrinti, ar pavyks atkartoti ankstesnį rezultatą. Ir pavyko: gauto žiedo dydis visiškai atitinka ankstesnįjį. Taip ir turėtų būti, nes nei juodosios skylės masė, nei atstumas iki jos per metus reikšmingai nepasikeitė, o šešėlio dydis dangaus skliaute priklauso tik nuo šių dviejų parametrų.
Plazmos žiedas aplink šešėlį – sudėtingesnis darinys už juodąją skylę, todėl jame pokyčių buvo tikėtasi. Turbulentiškas plazmos judėjimas turėtų nuolatos keisti tankio pasiskirstymą, taigi ir skirtingų žiedų dalių šviesumą.
Naujuose duomenyse ryškiausia žiedo vieta pasisukusi maždaug 30 laipsnių prieš laikrodžio rodyklę, lyginant su pirmaisiais. Maždaug tokį pasikeitimą ir prognozavo modeliai. Detalesnė šių duomenų ir naujų duomenų rinkinių analizė padės suprasti ir plazmą veikiančius reiškinius, tokius kaip magnetizmas, ekstremalioje juodosios skylės aplinkoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.