Keli ankstesni stiprūs drebėjimai buvo greitai susieti su meteoritų smūgiais, tad iš pradžių mokslininkai manė, kad ir stipriausiąjį sukėlė į planetą atsitrenkęs kosminis kūnas. Bet po ilgų paieškų dabar pripažino, kad taip nutikti negalėjo. Meteorito smūgis turėjo palikti kraterį, taip pat sukelti dulkių debesį, kuris po truputį išsisklaidytų atmosferoje.
Abu pokyčius galėjo pastebėti Marsą supantys orbitiniai zondai. Tyrimo autoriai išnagrinėjo visų jų – Kinijos Tianwen-1, Jungtinių Arabų Emiratų Al Amal, Indijos MOM, Europos Mars Express ir ExoMars TGO, NASA Mars Odyssey, MAVEN ir MRO – duomenis.
Keletą mėnesių trukusios paieškos buvo bevaisės – visame Marso paviršiuje neaptikta jokio naujo kraterio, kurio susidarymas derėtų su drebėjimo momentu, taip pat neaptikta ir tuo laiku pakylančio dulkių debesies.
Atmetus smūgio galimybę, tenka daryti išvadą, jog drebėjimą sukėlė tektoniniai procesai pačiame Marse. Tai reiškia, kad Raudonoji planeta yra seismiškai aktyvesnė, nei manyta iki šiol. Greičiausiai tai buvo staigus plutos įtampos išlaisvinimas – trūkio susiformavimas. Kur tiksliai jis nutiko, nežinia, tačiau drebėjimo epicentras lokalizuotas arti Marso pusiaujo, už 2200 km nuo InSight.
Tolesnė drebėjimo analizė padės suprasti, kokie tektoniniai procesai tebevyksta Marse ir kur, o tai, savo ruožtu, leis geriau planuoti ateities misijas į planetą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.