Kaip „Twitter“ komentavo NASA mokslininkė, astrobiologė Nathelie A. Cabrol, tai yra erozijos paveiktos Marso uolienos.
„Tai yra pati keisčiausia uola, kurią aš kada nors mačiau per 20 Marso tyrinėjimo metų. Nekantriai laukiu pamatyti mikroskopinį šio objekto vaizdą“ – tviteryje rašė Nathelie Cabrol.
Bendrame marsaeigio užfiksuotame panoraminiame vaizde, kuriuo pasidalijo kompanija gigapan.com, matyti daugybė nuosėdinių uolienų, kurias per laiką paveikė raudonosos planetos atmosfera.
„Curiosity“ Marse esantį Geilo kraterį ir jame buvusio ežero dugną tyrinėja nuo 2012 metų. Šiuo uolienų vaizdus, primenančius stuburą ar skeletą, „Curiosity“ užfiksavo 2023 metų kovo 31 d. arba 3786-ąją veiklo Marse dieną.
Kaip žinia, Marse iki šiol nėra aptikta jokių esamos ar buvusios gyvybės įrodymų, o juo labiau suakmenėjusių kaulų ar skeletų, rašo iflsciecne.com.
Todėl tai – pareidolijos sukeliamas efekto rezultatas, kai mūsų protas pamatytą objektą dėl tam tikrų vizualinių sutapimų ima lyginti su kažkuo gyvu, matyti ar žemišku. Nepaistant to, mokslininkai šią uolieną vertina kaip unikalios struktūros pavyzdį.
Tai ne pirmas kartas, kai Marse aptinkami objektai mums, žmonėms, primena žemiškus dalykus – gyvūnus, augalus ar net veido bruožus, įvairius kitus objektus.
Kodėl mes įvairiuose daiktuose ar objektuose galime įžiūrėti žmogiškus, žemiškus bruožus? Šis reiškinys vadinamas pareidolija. Iš graikų kalbos kilęs terminas (para – „klaidingas“ + eidos – „atvaizdas“) – tai sensorinis psichologinis reiškinys, kai atsitiktinai susiformavęs vaizdas suprantamas kaip konkretaus žinomas objektas.
Tipiškas pavyzdys – debesys, kuriuose galima įžiūrėti įvairių figūrų, primenančių veidus, gyvūnus ir t.t.
