Užuot aptikęs garsiąją Loch Neso pabaisą, zondas rado jos 9 m ilgio kopiją, kuri buvo naudojama filmuojant 1970 metų filmą „The Private Life of Sherlock Holmes“ („Asmeninis Šerloko Holmso gyvenimas“). Ši žvėries kopija nuskendo beveik prieš 50 metų, kai buvo pašalinta vandens paviršiuje ją laikiusi kupra, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Tai neatvėsino entuziazmo kupinų pabaisos ieškotojų, valdančių droną, ir jie toliau tęsia dviejų savaičių trukmės paieškas, galinčias įrodyti, kad Nese vadinamas monstras tikrai egzistuoja.
Norvegijos bendrovės „Kongsberg Maritime“ atliekamos ledinių Loch Neso gelmių žvalgytuvės kol kas yra pačios kruopščiausios iš visų atliktų tyrinėjimų.
Dronas „Munin“ gali fotografuoti plačias teritorijas iki 457 m gylio ir dažnai yra naudojamas nuskendusių lėktuvų paieškoms.
Be filmo muliažo, ežero dugną šukavęs aparatas taip pat aptiko 8,2 m ilgio laivo liekanas.
Paieškos rezultatais nė kiek nenusivylęs Steve`as Felthamas, ieškantis Nesės jau 25 metus, sakė, kad šie žemėlapiai bus jam labai naudingi.
„Manau, kad rezultatai yra fantastiški“, - teigė jis.
„Dabar mes turime tikslesnį uolėto dugno žemėlapį, kuriame matyti kiekvienas grumstas ir akmuo“.
„Galime pasiųsti kameras atgal apžiūrėti to, kas mus sudomino. Gali būti, kad ten bus gyvūno karkasas“.
Pirmieji rašytiniai liudijimai apie šią pabaisą pasirodė VI amžiuje. Tuomet airių vienuolis, šv. Kolumba rašė Neso upėje regėjęs vieną „vandens žvėrį“.
Garsiausia Nesės nuotrauka, vadinama „chirurgo fotografija“, buvo padaryta 1934 metais. Joje matyti, kaip iš vandens išnyra ilgas kaklas su nedidele galva.
Po 60 metų paaiškėjo, kad ši nuotrauka – tai klastotė.
Nesuskaičiuojama, kiek nesėkmingų bandymų buvo padaryta, siekiant aptikti šį monstrą, ypač 2003 metais, kai BBC finansuojama mokslininkų komanda ištyrinėjo ežerą skersai ir išilgai naudodami sonarą. Jie padarė išvadą, kad turbūt čia nieko nėra.
