O jei vandens telkinys ir užšalęs, tai jame esama properšų. Kai kuriose vietose vandens telkiniai apskritai išsivalę nuo ledo.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad ypač atsargiems žvejams reikia būti Vakarų Lietuvoje.
Čia, jei ant vandens telkinių ir išsilaikė ledas, jis itin plonas. Mat parėjusią savaitę šiame Lietuvos krašte orai buvo šiltesni nei kitur Lietuvoje, ir lijo.
Būtent dėl to, pasak Gintauto Druktenio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo, daugiausia nuskendusiųjų Žemaitijoje: Tauragės, Plungės ir Telšių rajonuose.
Kiek tvirtesnis ledas – Šiaurės rytų Lietuvoje. Tačiau, anot N. P. Juškienės, ir čia prasidėję pavasariniai procesai, tad ledas taip pat nėra tvirtas. O kai kurie ežerai, pavyzdžiui, Tauragno, visai neužšalę.
Be to, ledo atsparumą menkina į ežerus įtenkantys upeliai ar šaltiniai. Jie suformuoja properšas. Vienas tokių ežerų – Siesartis.
G. Druktenis atkreipia dėmesį, kad ledas vis dar laikosi ant mažesnių vandens telkinių, kur vanduo stovi. Tačiau ant upių ir upelių jis itin netvirtas.
Ledas laikomas tvirtu, jei jo storis – daugiau nei 7 cm. Tačiau G. Druktenis pabrėžia, kad šia taisykle galima vadovautis tik tuo atveju, jei kelias paras iš eilės spaudžia stiprokas šaltukas.
Tačiau jei naktį temperatūra nukrinta, o dieną vėl pakyla aukščiau nulio, ledas pasidaro korėtas ir netvirtas.
Kad ledas išlaikytų žmonių grupę, jo storis turi būti bent 12 cm.
Tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį, o ant matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledo lipti pavojinga.
Specialistai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis laikysis neaukšta pliusinė temperatūra, o naktimis – nedidelis minusas.
Kad būtų galima lipti ant ledo, kelias paras iš eilės turi laikytis bent 10 laipsnių šaltis.
