Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika teigė, kad Vakarų Lietuvos geoterminiai resursai yra smarkiai mineralizuoti, jų sudėtis labai artima jūros sudėčiai, todėl tai potencialiai gali tapti puikiu druskos šaltiniu vystant sūriavandenę akvakultūrą Baltijos jūros regione.
„Tai itin aktualu iš verslo vystymo perspektyvos, nes sūriavandenė akvakultūra turi didesnę pridėtinę vertę. Testavimams pasiteisinus, geoterminio vandens naudojimas leistų sukurti didelį regioninį konkurencinį pranašumą“, – tikino mokslininkas.
Šiuo metu vykdomas eksperimentas yra viena iš „TETRAS“ projekto veiklų. Projektas skirtas inovatyvios akvakultūros ir kitų industrijų simbiozei kurti, siekiant tvariau panaudoti vandens ir kitus išteklius bei identifikuoti naujas verslo nišas.
Pasak vieno iš projekto partnerių AB Akola group verslo plėtros direktoriaus Arūno Zubo, siekdama inovatyvumo ir tvarumo maisto gamyboje, įmonė dalyvauja įvairiose iniciatyvose.
„Į „TETRAS“ projektą mus pakvietė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, seniai tyrinėjantis recirkuliacinių akvakultūrų sistemų (angl. RAS) naudojimą. Siekiame atlikti didelės apimties krevečių auginimo verslo Europoje galimybių studiją, ją atlikę turėsime planą ir galėsime priimti sprendimą, ar verta į tai investuoti,”– sakė A. Zubas.
Šviežios krevetės vis dar laikomos prabangos preke, jų kilogramo kaina siekia net 100 eurų, tačiau, ekspertų nuomone, naudojant tinkamas technologijas, krevetės ateityje galėtų tapti vienu prieinamiausių ir tvariausių baltymų šaltinių.
Geoterminis vanduo, kuris yra sekliausias Vakarų Lietuvoje lyginant su kitais šalies regionais, yra natūralus, pakankamai lengvai pasiekiamas resursas, kuris leistų pašildyti vandenį iki krevečių auginimui tinkamos temperatūros bei jį sūrinti, taip mažinant išlaidas.
Pagrindiniai projekto partneriai Lietuvoje yra Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas bei AB Akola group.
