Šios misijos pagrindinis tikslas – ištirti Mėnulio grunto sudėtį. Jos metu jau aptikta sieros, aliuminio, kalcio, geležies, chromo, titano, mangano, silicio ir deguonies. Misijos metu pirmą kartą Mėnulio pietiniame ašigalyje išmatuota grunto paviršiaus temperatūra.
Naujausių tyrimų ataskaitoje Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) paskelbė, kad Mėnulio seisminio aktyvumo instrumentas (ILSA) užfiksavo paslaptingus drebėjimus, praneša sciencealert.com.
Tai, anot ISRO, yra pirmieji seisminiai duomenys Mėnulyje nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio.
Jei pasitvirtins, kad tai – natūralios kilmės drebėjimas, mokslininkams tai gali padėti dar geriau suprasti Mėnulio sandarą.
Dundesį 2023 m. rugpjūčio 26 dieną užfiksavo „Vikram“ nusileidimo modulyje įrengtas Mėnulio seisminio aktyvumo prietaisas (ILSA).
Šiuo įrenginiu užfiksuotos ir roverio „Pragyan“ sukeltos vibracijos Mėnulio paviršiuje.
Tačiau mokslininkus dabar labiausiai domina natūralios kilmės virpesiai – drebėjimas Mėnulio gelmėse arba kosminio kūno smūgis į Mėnulio paviršių, rašo iflscience.com.
„ILSA sudaro šešių didelio jautrumo akselerometrų grupė, kuri pagaminta vietoje naudojant silicio mikroapdirbimo procesą“, – aiškinama Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) pranešime.
Drebėjimai Mėnulyje buvo užfiksuoti ir JAV vykdytos „Apollo“ programos seismografais. Šie tyrimai suteikė vertingų duomenų apie Mėnulio sandarą. Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai iškėlė prielaidą, kad Mėnulis turi maždaug 500 km skersmens vidinį branduolį, kurio tankis yra daug mažesnis nei Žemės.
Manoma, kad Mėnulio drebėjimų nesukelia tektoninių plokščių judėjimas, kaip Žemėje. Priešingai, teigiama, kad Žemės gravitacija Mėnulyje sukelia taip vadinamą „potvynio ir atoslūgio“ įtampą, dėl kurios Mėnulis „skilinėja“ ir dėl to jo dalys trinasi viena į kitą.
