KIC 8462852, kaip ji vadinama oficialioje aplinkoje, blyksi taip netaisyklingai, kad vienas astronomas leido sau spekuliuoti, kad niekas kitas negali paaiškinti tokio neįprasto elgesio, kaip tik didžiulė ateivių konstrukcija.
Atidesnis tyrimas parodė, kad šviesulys blanko jau šimtmetį. O nauja analizė rodo, kad žvaigždė pastaruosius ketverius metus temo dar sparčiau.
„Kaskart, pažvelgus į šią žvaigždę, ji darosi vis paslaptingesnė,“ – sako tyrimui vadovavęs Benjaminas Montetas iš Kalifornijos technologijų universiteto. Ši kosmoso keistenybė pirmą kartą pastebėta, kai priešais ją praslinko egzoplaneta.
Paprastai reguliariai pasikartojantys pritemimai turi įtakos maždaug 1 proc. žvaigždės šviesos ir padeda aptikti tūkstančius egzoplanetų. Bet KIC 8462852. dar žinoma kaip Tabby žvaigždė, buvo kitokia. Jos šviesa pritemo apie 20 proc.
Astronomai teikia įvairius paaiškinimus. Garsas apie šią astronominę įdomybę pasirodė žiniasklaidos antraštėse, kai astronomas iš Pensilvanijos valstijos universiteto Jasonas Wrightas paskelbė, kad tokį signalą galėtų kurti pažangi ateivių civilizacija. Kai Bradley'is Schaeferis iš Louisiana'os valstijos universiteto, apžiūrėjo žvaigždės elgesį, užfiksuotą senose fotografinėse plokštelėse nuo 1890 metų iki 1989-ųjų, reikalai pasirodė dar įdomesni. Daugiau nei 1,2 tūkst. atvaizdų parodė, kad Tabby žvaigždė per šimtmetį pritemo 15 procentų.
Schaeferio darbu iškart buvo suabejota. Atrodė, kad niekas negali išspręsti šių debatų, kol Montetas ir jo patarėjas Joshas Simonas susizgribo, kad atsakymas gali slypėti „Kepler“ duomenyse.
Jie išsiaiškino, kad pirmąjį tūkstantį „Kepler“ misijos dienų Tabby žvaigždės šviesis mažėjo apie 0,34 procento per metus – dvigubai greičiau, nei išmatavo Schaeferis. Negana to, per kitas 200 dienų žvaigždės šviesis sumenko dar 2,5 proc.
Tai reiškia, kad žvaigždėje vyksta trijų tipų pritemimai: stiprus, kuriam pavyko išgarsinti žvaigždę, santykinai lėtas, kaip stebėtas Schaeferio ir patvirtintas Monteto ir Simono, bei vidutiniškai spartus pritemimas, įvykęs per kelis šimtus dienų.
„Galime sugalvoti scenarijus, paaiškinančius vieną, ar gal du pritemimų tipus, bet niekas gražiai nepaaiškina visų trijų,“ – sako Montetas.
Komanda nenori imtis trijų skirtingų scenarijų kūrimo. „Daug labiau patiktų sugalvoti vieną fizinę priežastį, galinčią paaiškinti visas stebimas ryškumo variacijas,“ sako Simonas. „Bet vis dar nepavyksta suprasti, kas tai galėtų būti.“
Paaiškinimai įvairūs – nuo aplink žvaigždę skriejančių kometų iki vaizdą užstojančio debesies tarpžvaigždinėje erdvėje. Tačiau nė vienas jų negalėjo paaiškinti visų trijų reiškinių.
O kaip pažangiųjų ateivių megastruktūra? „Kai pasitelkiami pažangūs ateiviai, kažką veikiantys su technologijomis, nepalyginamai pranokstančiomis mūsiškes, nelabai ir lieka nepaaiškinamų dalykų,“ – sako Simonas. „Bet iš tiesų nenorime to imtis, kol neišnaudosime visų racionalių paaiškinimų.“
Netgi Wrightas – astronomas, pirmasis postulavęs ateivių megastruktūros galimybę, pripažįsta, kad tai paskutinysis galimas pasirinkimas.
O kol kas astronomai toliau stebės žvaigždę. Anksčiau šiais metais vykusi sėkminga viešojo finansavimo kampanija surinko daugiau nei 100 tūkst. dolerių, kuriais astronomai galės apmokėti žvaigždės stebėjimą Las Cumbres Observatorijos pasauliniu teleskopų tinklu.
Tikimasi, kad Tabby žvaigždė greitai drastiškai pritems ir jie galės pasukti skirtingus antžeminius ir kosminius teleskopus jos link. Tranzito užfiksavimas kuo daugiau bangų ilgių turėtų padėti išsiaiškinti, kas užstoja žvaigždę – ar kometų spiečius, ar ateivių megastruktūra, ar dar kas nors iš kitos operos.
