Per metus susiformuojantis Antarktidos jūros ledo plotas svyruoja. Pavyzdžiui, žiemą ledo plotas padidėja, vasarą – sumažėja.
Skaičiuojama, kad vidutinis (kasmetinis) didžiausias ledo plotas pasiekia apie 18,5 mln. kvadratinių kilometrų. Šis maksimalus ledo plotas įprastai fiksuojamas rugsėjo antroje pusėje (Pietų pusrutulio žiemą).
Tuo tarpu vasario pabaigoje (Pietų pusrutulio vasarą) Antarktidos jūros ledo plotas sumažėja iki maždaug 2,5 mln. kvadratinių kilometrų.
Tačiau dabar labiausiai gąsdina tai, jog šių metų vasarį jūros ledo plotas sumažėjo iki rekordiškai mažo – 1,79 mln. kvadratinių kilometrų ir nuo to laiko išlieka gerokai mažesnis už vidurkį. Tuo pačiu ir rugsėjo antroje pusėje, NSIDC duomenimis, ledo plotas yra rekordiškai mažas, rašo iflscience.com.
„Jei ledo plotas artimiausiu metu nepadidės, pirmą kartą per visą palydovinių duomenų registravimo laikotarpį Antarktidos jūros ledo maksimumas bus mažesnis nei 17 mln. kvadratinių kilometrų ir maždaug vienu milijonu kvadratinių kilometrų mažesnis už ankstesnį rekordiškai mažą 1986 metų maksimumą“, – aiškina NSIDC.
Tų pačių metų rugsėjo 21 dieną fiksuotas Antarktidos jūros ledas pasiekė metinį maksimumą – vos 17,986 mln. kvadratinių kilometrų.
2023 metų rugsėjo 17 dieną palydoviniai duomenys parodė, kad aplink Antarktidą yra tik 16,892 mln. kvadratinių kilometrų jūros ledo. Palyginimui, 1986 metų rugsėjo 17 dieną buvo apskaičiuota 17,834 mln. kvadratinių kilometrų ledo ploto. 2022 metų rugsėjo 17 dieną ledo plotas siekė 18,236 mln. kvadratinių kilometrų.
Iki šiol buvo manoma, kad klimato kaita Antarktidos jūros ledo beveik nepaveikė, kadangi 1979-2010 metų duomenys rodo daugmaž pastovų kasmetinį ledo kiekį. Šis stabilumas buvo laikomas veiksniu, padedančiu kontroliuoti pasaulinę temperatūrą.
Deja, bet nykstant jūros ledui, vis daugiau Saulės energijos sugeria naujai atsiveriantis vanduo ir todėl kyla vandenynų temperatūra. Anot mokslininkų, tai – tarsi užburtas ratas, kuris spartina jūros ledo tirpsmą abiejuose planetos ašigaliuose ir tuo pačiu mažina planetos gebėjimą atsivėsinti.
Tai yra dar vienas klimato kaitos, kurią sukelia ir žmogaus veikla, tarša, įrodymas. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva įsipareigojo bendrai su ES ir jos valstybėmis narėmis 2021–2030 m. laikotarpiu mažiausiai 55% sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m.
