„Šios kometos naujienas jau seniai seku, matau daug užsienio fotografų darbų, bet labai norėjau ją pats užfiksuoti čia, Lietuvoje. Sekmadienį vakare pamatęs, kad netoli Trakų dangus yra pragiedrėjęs, pajudėjau į kometos fotomedžioklę. Užfiksavęs keletą kadrų ties Grįžulo Ratų žvaigždynais pastebėjau, kad matosi blankus objektas su neryškia uodega. Deja, bet debesys netrukus uždengė dangų ir fotomedžioklę teko nutraukti“, – pasakojo Ričardas.
Kometos kadrui įamžinti Ričardas naudojo Sony A7III kamerą su Sigma 24-70 mm f 2.8 objektyvu. Kadro parametai – 10 sekundžių ekspozicija, f 2.8, ISO1600, 70 mm židinio nuotolis.
„Sky Chasers LT“ narys Ričardas Andriuška fotografija užsiima nuo 2015-ųjų, tačiau pastaruosius trejus metus daugiausia dėmesio skiria naktinei fotografijai ir fiksuoja įvairius objektus danguje – Paukščių Taką, Mėnulį, Šiaurės pašvaistes, rūkus, nakties metu dangų nutvieskiančius žaibus ir pan.
Su Ričardo darbais galite susipažinti nuotraukų galerijoje.
Kas ta paslaptingoji kometa C/2022 E3 (ZTF, Zwicky Transient Facility)?
Kometą C/2022 E3 (ZTF) praėjusių metų kovo 2 dieną aptiko astronomai Bryce'as Bolinas ir Frankas Masci, Zwicky Transient Facility observatorijoje, Kalifornijoje, todėl jos pavadinime yra žymimas akronimas ZTF.
Manoma, kad ši žalios spalvos kometa atkeliavo iš Saulės sistemos pakraščių, vadinamo Oorto debesies – neištirtos, paslaptingos Saulės sistemos dalies, kurioje yra daugiau nei trilijonas objektų iš ledo ir uolienų. Mokslininkai teigia, kad žalią spalvą kometoms suteikia dvianglies molekulė – du anglies atomai, susijungę į vieną junginį.
Skaičiuojama, kad kometa arčiausiai Žemės praskries vasario 1 dieną ir bus nutolusi nuo mūsų planetos „vos“ už 0,28 AU t. y. maždaug 42 mln. km atstumu.
Geriausiai kometa bus matoma, kai skries pro Šiaurinę žvaigždę (Polaris) naktį iš sausio 31-osios į vasario 1-ąją.
Tuo metu ji bus arčiausiai Žemės ir turėtų būti įžiūrima plika akimi. Žinoma, prireiks ir tinkamų oro sąlygų – giedro dangaus bei atokesnės vietos, toliau nuo šviesos taršos šaltinių.
Kilpą aplink Saulę apsukusi kometa išskris iš vidinės Saulės sistemos. Skaičiuojama, kad šios kometos orbitos trukmė – 50 000 metų. Taigi, kitą kartą pro Žemę ji praskries maždaug 52023 metais. Tad jei pasitaikys tinkamos oro sąlygos, nepraleiskite progos ją pamatyti.
Jei norėtumėte ją nufotografuoti, reikės fotoaparato ir trikojo, ilgo ekspozicijos išlaikymo nustatymų. Kometą galima pamatyti ir turint žiūronus, o jei regėjimas puikus – ir plika akimi.
Sausio 25-31-osios naktimis kometą galima stebėti šalia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždyno, vasario 1-ąją kometa bus matoma ties Šiaurine žvaigžde (Polaris) ir skries Žirafos žvaigždyno link.
