Šiose kometų kapinėse „palaidotos“ dešimtys ar šimtai amžinu miegu „miegančių“ kometų. Jos neišskrenda iš Asteroidų žiedo dėl per menko energijos kiekio, kurią jos gauna iš Saulės, ir nedidelių vandens ledo ir sušalusio anglies dvideginio (sauso ledo) atsargų, kurios būtinos, kad susiformuotų vadinamoji koma – dujinė šio dangaus kūno uodega.
„Radome ištisą kometų kapinyną“, - pareiškė Antiokijos provincijos (Kolumbija) universiteto astronomas Ignacio Ferrinas. – Įsivaizduokite – visi tie asteroidai žiedo viduje aplink Saulę sukasi jau milijonus metų ir kol kas nerodo jokių aktyvumo požymių. Pastebėjome, kad dalis jų yra ne negyvi medžiagos luistai, o „miegančios“ kometos, kurios teoriškai dar gali „prisikelti“ ir grįžti į aktyvų gyvenimą. Tam reikia, kad jų saulės „energijos davinys“ padidėtų pora procentų."
I. Ferrinas su kolegomis kometų kapinyną atrado, mėgindami išsiaiškinti mįslingą 12 neseniai atrastų kometų kilmę – šių kometų orbitos kerta Asteroidų žiedą. Tyrėjai stebėjo jų orbitų poslinkius, įvykusius per pastaruosius kelerius metus, ir, pritaikę matematinio modeliavimo metodą, nustatė pirmapradę jų buvimo vietą.
Mokslininkų nuostabai, visos jų ištirtos kometos turėjo susiformuoti Asteroidų žiedo viduje, o ne pakliūti į jį iš atokių Saulės sistemos kampelių, kaip manė kai kurie planetologai. Išnagrinėję „kapinyne“ skriejančių kometų padėtį ir judėjimo pobūdį, straipsnio autoriai priėjo išvadą, kad ta Asteroidų žiedo atkarpa, kurioje kometos „ilsisi“, yra didžiulės kometų „kapinės“.
Jų skaičiavimais, šiose „kapinėse“ – kelios dešimtys ar net šimtai „miegančių“ kometų. Mažiausi jų orbitos pokyčiai galėtų eliminuoti energinį deficitą, Tokiu atveju kometos atgytų – „prisikeltų“ ir virstų „kometomis-lozoriais“.