aA
Nors visas pasaulis šiuo metu pagrįstai visą dėmesį yra sutelkęs į COVID-19 pandemiją, mūsų planeta ir toliau šyla. Ir šią vasarą (Antarktidoje ji trunka nuo spalio iki vasario) oras Antarktidoje, kaip ir kitose pasaulio dalyse, buvo beprecedentis per visą stebėjimų laikotarpį.
Tirpstanti Antarktida
Tirpstanti Antarktida
© AP / Scanpix

Žurnale „Global Change Biology“ mokslininkai paskelbė savo tyrimo išvadas ir aprašė neseniai Antarktidoje fiksuotą karščio bangą. Prasidėjusi vėlyvą pavasarį į rytus nuo Antarktidos pusiasalio, kitus keturis mėnesius ji keliavo per žemyną.

Dalis mokslininkų komandos vasarą praleido Antarktidoje fiksuodami šias temperatūras ir jų poveikį gamtos sistemoms ir tapo šios karščio bangos liudininkais.

Antarktidą nuo kitų žemynų skiria Pietų vandenynas, tačiau ji daro įtaką visam pasauliui. Ji varo pasaulio vandenynų konvejerio juostą – nuolatinį vandenynų vandens cirkuliavimą, kuris perneša vandenynų šilumą po visą planetą, o Antarktidoje tirpstantis ledas prisideda prie pasaulinio vandens lygio kilimo.

Antarktida labai aiškiai parodo gyvybei pavojingas sąlygas. Ji laikoma tarsi „kanarėle anglies kasykloje“ ir demonstruoja pokyčius, kurių galima tikėtis kitose pasaulio dalyse.

Karščio banga šalčiausioje Žemės vietoje

Didžioji dalis Antarktidos yra padengta ledu, tačiau esama ir nedideliu oazių, kuriose ledo nėra, daugiausia pakrantėse. Šios vietos iš viso sudaro vos 0,44 proc. žemyno. Tai yra unikalios teritorijos su svarbia biologine įvairove: pingvinais ir kitais jūrų paukščiais, samanomis, kerpėmis, ežerais, tvenkiniais ir susijusiais bestuburiais gyvūnais.

Šią vasarą „Casey“ tyrimų stotytyje Windmill salų oazėje buvo užfiksuota pirmoji karščio banga. Pirmąsias tris dienas minimali temperatūra viršijo nulį, o maksimali temperatūra dieną viršijo 7,5 laipsnio Celsijaus.

Sausio 24 d. buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra – 9,2 laipsnio, o tai yra beveik septyniais laipsniais daugiau už trisdešimties metų temperatūrinį vidurkį, fiksuotą sausį.

Šio meteorologinio fenomeno metu atkeliavęs šiltas ir drėgnas oras atnešė lietaus į Daviso tyrimų stotį, esančią paprastai šaltoje beledėje Vestfoldo kalvų dykumoje. Dėl šiltų oro sąlygų susiformavo dideli ištirpusių ledynų vandens telkiniai, o ant vietos ledynų susiformavo paviršiniai upeliai.
Tai bei tirpstančios pusnys prisidėjo prie upių ir ežerų vandens lygio kilimo.

Atėjus vasariui, karštis labiausiai susikoncentravo Antarktidos pusiasalyje, šiauriausioje žemyno dalyje. Vasario 6 d. Argentinos Esperanza tyrimų stotyje buvo užfiksuotas naujas Antarktidos temperatūrinis maksimumas – 18,4 laipsnio Celsijaus, o tai yra beveik vienu laipsniu daugiau už ankstesnį rekordą. Po trijų dienų rekordas buvo pagerintas ir Brazilijos Marambio stotyje Seymouro saloje, esančioje į rytus nuo pusiasalio, buvo užfiksuota 20,75 laipsnių Celsijaus temperatūra.

Kas sukėlė šią karščio bangą?

Pasaulinės klimato kaitos sukelto šilimo temptas paprastai iki šiol buvo lėtesnis Rytų Antarktidoje, palyginti su vakarine jos dalimi ir Antarktidos pusiasaliu. Taip iš dalies yra dėl ozono skylės, kuri susiformavo pavasarį virš Antarktidos aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje.

Ši skylė sustiprino atmosferos sraujymės vėjus virš Pietų vandenyno ir vasarą paskatino „teigiamesnį“ Pietinį žiedinį režimą.

Tai reiškia, kad Pietų vandenyno vakarinių vėjų juosta tuo metų laiku išliko arti Antarktidos ir sukūrė sezoninį „skydą“, kuris sumažino šilto oro judėjimą iš Žemės vidutinių regionų į Antarktidą.
Tačiau 2019 metų vasarį stratosfera virš Antarktidos smarkiai įšilo ir ženkliai sumažino ozo skylę. Tai padėjo palaikyti „neigiamesnę“ Pietinio žiedinio režimo stadiją ir susilpnino skydą.

Kiti veiksniai 2019 metų pabaigoje taip pat galėjo padėti Antarktidai šilti. Indijos vandenyno dipolis buvo stiprioje „teigiamoje“ stadijoje, nes Indijos musonas pasitraukė vėliau. Tai reiškė, kad vanduo vakarinėje Indijos vandenyno dalyje buvo šiltesnis nei įprastai.

Iš šio ir kitų šiltų Pietų vandenyno dalių kylantis oras tapo energijos šaltiniais, pakeitusiais oro sistemų trajektoriją ir padėjusiais sušildyti stratosferą.

Ar šylanti Antarktida yra bloga ar gera žinia?

Lokalizuoti potvyniai, rodos, buvo naudingi kai kuriems Vestfoldo kalvų samanynams, kurie prieš tai buvo išdžiuvę. Prieš potvynį dauguma samanų buvo pilkos ir nykstančios, tačiau jau po mėnesio daugelis jų buvo žalios.

Atsižvelgiant į tai, kad Antarktidoje paprastai yra šalta, šiluma buvo naudinga florai, mikrobams ir bestuburiams gyvūnams, tačiau tik ten, kur susiformavo vanduo. Vestfoldo kalvų zonos, esančios toliau nuo potvynio, per vasarą buvo paveiktos sausros.

Aukšta temperatūra kai kuriems organizmams pakenkė. Antarktinės samanos ir kerpės dažnai buvo tamsios spalvos, kas leidžia absorbuoti saulės šviesą ir sukurti šiltą mikroklimatą.
Tai yra puiki strategija, kai temperatūra vos viršija nulį. Tačiau dėl aukštos temperatūros, viršijančios 10 laipsnių Celsijaus, gali įvykti perkaitimas.

Karaliaus Jurgio saloje netoli Antarktidos pusiasalio 2019 metų sausį paviršinė samanų temperatūra vos viršijo 14 laipsnių Celsijaus 3 proc. laiko, tačiau 2020 metų sausį šis rodiklis išaugo keturis kartus iki 12 proc.

Mokslininkai pažymi, kad sprendžiant iš ankstesnių anomališkai karštų Antarktidos vasarų, artimiausiais metais galima tikėtis didžiulio biologinio poveikio – tiek teigiamo, tiek ir neigiamo.
Naujausias reiškinys dar kartą parodo, kad mūsų klimato sistemos yra susijusios: nuo paviršiaus iki stratosferos ir nuo tropikų iki piečiausio žemyno.

Dėl klimato kaitos ekstremalių įvykių tik daugės ir jie dažnės. Ir Antarktida nuo to taip pat nebus apsaugota.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(92 žmonės įvertino)
4.4891

600 metrų gylyje po Arkties ledo sluoksniu – mokslininkus pribloškęs radinys: tokių reiškinių čia aptikti nesitikėjo niekas

Mokslininkai ir vėl aptiko gyvybę tokioje vietoje, kurioje neišgyventų dauguma mūsų planetos...

Delfi Mokslas

Paprasta, bet genialu: inžinieriai išsprendė labiausiai erzinančią ličio jonų baterijų savybę

Mokslininkai patobulino ličio jonų akumuliatorių eksploatacines savybes dideliame šaltyje,...

Po „Killnet“ atakų prieš Lietuvą – aštri IT specialistų reakcija: vieni pasijuokė iš rusų „hakerių“, kitiems tai juoko nesukėlė

Rusijos programišių grupuotė „ Killnet “ prisiėmė atsakomybę už šią savaitę vykusias...

Lietuviui pavyko užfiksuoti itin sunkiai „pagaunamą“ gamtos reiškinį: jau buvau beprarandantis viltį tai nufotografuoti (2)

„Sky Chasers LT“ skelbia, jog vienas sunkiausiai pagaunamų dangaus reiškinių – „kosminiai...

Top naujienos

Delfi PliusEglė Gatelytė

Autoritetingas Europos politikas dar prieš 20 metų išpranašavo naujus Rusijos karus: dabar Europa rizikuoja padaryti didžiulę klaidą (2)

Dabar ne vienas vokiečių politikas viešai pripažįsta dėl Rusijos buvęs naivus, apgailestauja,...

Prastėjanti situacija rinkoje kaitina žaliavų tiekėjų sandėlius: stebimas pasikeitęs elgesys

Pasaulyje įsivyravus ekonomikos lėtėjimo prognozėms ir nuotaikoms, tam tikrų žaliavų tiekėjai...

Kruvina drama Vilniuje: du nužudyti, trečiam – perpjauta gerklė

Tai buvo tikrų tikriausia siaubo drama viename sostinės daugiabutyje – atvykę policijos...

Orai: karščio bangai pasitraukus šiluma nedings – termometrų stulpeliai kils iki 28 laipsnių (1)

Šiandien virš Lietuvos laikysis jau šiek tiek vėsesnio oro masė. Vakar dieną ir naktį slinkęs...

Aukštą blogąjį cholesterolį galima pastebėti, pažvelgus į akis: profesorius patarė, į ką atkreipti dėmesį

Geltonas lankas prie akies vyzdžio moteriai sukėlė nerimą. Ji girdėjo, kad tai gali būti...

600 metrų gylyje po Arkties ledo sluoksniu – mokslininkus pribloškęs radinys: tokių reiškinių čia aptikti nesitikėjo niekas

Mokslininkai ir vėl aptiko gyvybę tokioje vietoje, kurioje neišgyventų dauguma mūsų planetos...

Lukašenka ėmėsi karo provokacijų: apkaltino Ukrainą paleidus į Baltarusiją raketas (15)

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo...

Verslas PliusBloomberg News

Rusijos pramonei – dar vienas didelis galvos skausmas

Rusijos priklausomybė nuo užsieninės programinės įrangos, kurią ji naudoja savo fabrikuose,...

Karas Ukrainoje. Ukraina: turime informacijos apie galutinį Baltarusijos įtraukimą į karą

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...