Šios ekspedicijos metu kinų mokslininkai maždaug ties 84 laipsniais šiaurės platumos įkūrė „ledo stotį“ ir per keturias dienas atliko daug hidrologinių, meteorologinių ir fizikinių eksperimentų.
Vienam iš eksperimentų buvo naudojamas didelis kūjis – mokslininkai tyrė jo poveikį ledui.
„Kai kūjis krenta ant ledo nustatytu greičiu, jis suduoda smūgį ledui. Matuojame didžiausią krintančio kūjo jėgą destrukcijos proceso metu ir pradinį smūgio greitį.
Pagal tokį parametrą galima analizuoti ledo pasipriešinimą, kai laivas susiduria su ledu. Tai pirmas kartas, kai panaudojome kūjį tam, kad galėtume tiksliau imituoti jūros ledo ir ledlaužio susidūrimą“, – teigė Kinijos 13-osios mokslinės ekspedicijos komandos narys Chenas Xiaodongas.
Ledlaužiai pagal gebėjimą pralaužti ledus skirstomi į skirtingas klases. „Xuelong 2“ yra galingiausias iš vidutinio dydžio ledlaužių, galintis nepertraukiamai dirbti ir pralaužti 1,5 metro storio ledą bei 0,2 metro storio sniegą.
Tolesni jūros ledo ir laivo susidūrimo tyrinėjimai padės optimizuoti inžinerinių statinių konstrukcijas poliarinėse jūrose ir padidinti ledlaužių pajėgumus ateityje.
Atlikdama kai kuriuos tyrimus, komanda taip pat bendradarbiavo su mokslininkais iš tokių šalių kaip Rusija ir Tailandas, taip skatindama tarptautinį bendradarbiavimą, vykdant mokslines ekspedicijas Arktyje.
Ekspedicijos komanda iš Šanchajaus išvyko liepos 12 d. Dabar po maždaug 15 500 jūrmylių kelionės komanda grįžta į Šanchajų.
