Šį savaitgalį buvo paleistas Mėnulio zondas „Chang'e-4“. Jei viskas klostysis pagal planą, kosminis laivas, pavadintas mitinės Mėnulio deivės vardu, po kelių savaičių nusileis Mėnulio Eitkeno baseine, kur nufotografuos paviršių ir paims dirvožemio pavyzdžių.
Nusileidimas šiame dar nepažįstamame regione leis „Chang'e-4“ roveriui tyrinėti Mėnulį ir kosmosą išvengiant Žemės keliamų elektromagnetinių trikdžių. Pasak Kinijos oficialios naujienų agentūros „Xinhua News“, roveris aprūpintas žemo dažnio radijo spektrometru, kuris padės mokslininkams suprasti, „kaip įsižiebė pirmosios žvaigždės ir kaip po Didžiojo sprogimo iš tamsos atsirado mūsų kosmosas“.
Zondas taip pat atgabens skardinę su bulvių ir vairenių, smulkių žydinčių augalų, giminingų kopūstams ir garstyčioms, sėklomis, pranešė „Xinhua“. Mokslininkai patikrins, ar šie augalai gali prigyti Mėnulyje.
Galimas daiktas, kad „Chang'e-4“ atsigabens ir šilkaverpių kiaušinėlių, kad atliktų pirmąjį biologinį eksperimentą. Nė viena iš kosmoso programoje dalyvaujančių vyriausybinių agentūrų – įskaitant Valstybinę mokslo, technologijų ir nacionalinės gynybos pramonės administraciją, Kinijos nacionalinę kosmoso administraciją ir Kinijos Mėnulio ir tolimojo kosmoso tyrimų akademiją – nepaskelbė detalesnės informacijos apie „Chang'e-4“ paleidimą.
Gegužę Kinija paleido palydovą „Queqiao“, kuris dabar skrenda maždaug 450 tūkst. kilometrų nuo Žemės nutolusioje orbitoje, kurioje galima išlaikyti gravitacinę pusiausvyrą, leidžiančią palydovui laikytis savo kurso ir persiųsti pranešimus iš roverio į Žemę.
„Chang'e“ – taip vadinasi serija zondų, kuriuos Kinija paleido į orbitą ir nuleido ant Mėnulio. 2013 m. paleistas „Chang'e-3“ ir jo roveris „Yutu“, arba „Nefrito triušis“, tyrinėjo Mėnulio geologiją ir gamtos išteklius.
Kaip nurodyta 2016 m. paskelbtoje oficialioje Kinijos kosminės veiklos ataskaitoje, šio dešimtmečio pabaigoje šalis planuoja paleisti savo pirmąjį Marso zondą. Be to, kaip praneša „Xinhua“, 2022 m. ruošiamasi pastatyti nuosavą kosminę stotį.
Kaip praėjusiais metais pareiškė Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos direktoriaus pavaduotojas Wu Yanhua, iki 2030 m. Kinija siekia tapti viena iš trijų aviacijos ir kosmoso supervalstybių. Kolorado Springse įsikūrusio Kosmoso fondo duomenimis, kinų kosmoso biudžetas siekia 8 milijardus dolerių per metus, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.
NASA ketina įkurti Mėnulio orbitos platformą ir apie 2025 metus sugrąžinti astronautus į Mėnulį, o galutinis tikslas – išsiųsti žmones į Marsą. Praėjusį mėnesį Marse nusileido zondas „InSight“, kurio tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti į klausimus apie Saulės sistemos gimimą.
