Kaip rašoma pranešime spaudai, neseniai vykusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu buvo priimtas sprendimas įsigyti COVID-19 vakcinų, užteksiančių net 70 procentų Lietuvos populiacijos. Nors vakcinų kompensavimui taikoma kitokia, nei vaistinių preparatų kompensavimo sistema, o ekstremalioji padėtis leis sprendimus dėl vakcinos pirkimo daryti greičiau nei įprastai, reikia ruoštis sunkumams, teigia R. Pumputienė.

„Nors pirkimai, tikėtina, Europos Sąjungoje bus vykdomi centralizuotai, reikia ruoštis blogiausiam, kai konkurencija dėl vakcinų bus milžiniška – ir ne tik tarp Europos šalių, bet tarp viso pasaulio didžiųjų jėgų. Puse lūpų kalbama, kad Europos Sąjungos „kišenių gylis“ šioje vietoje nusileis ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, ir Kinijai“ – teigė advokatė R. Pumputienė.

COVID-19 vakcina – kinai planuoja turėti spalį, realus scenarijus – 2021 m. vidurys

Tam, kad būtų sukurta COVID-19 vakcina, ji turi praeiti penkis esminius etapus: ikiklinikinį testavimą su gyvūnais, tada – saugumo tyrimus (dar vadinamus I faze) su mažu kiekiu žmonių, tuomet – tęstinius tyrimus šimtams skirtingo amžiaus grupių žmonių (II fazė). Paskutinė, III klinikinių tyrimų fazė – efektyvumo tyrimai, kai vakcina bus testuojama jau tūkstančiams žmonių.

„Čia iššūkiai nesibaigia, nes vėliau lauks nė kiek ne lengvesnis etapas – vakcinos registracija ir logistinis gyventojų aprūpinimas vakcinas. Be to, reikia nepamiršti, kad ypač bus tikėtini riboti vakcinų gamybos pajėgumai“ – sakė R. Pumputienė.

Šiuo metu visame pasaulyje yra vystoma daugiau nei 165 vakcinų nuo koronaviruso ir net 27 vakcinos jau testuojamos ant žmonių, tarp jų – Kinijos iš dalies jau patvirtinta ir Kinijos kariuomenės naudojama„CanSimo Biologics“ vakcina. III klinikinių tyrimų fazėje yra JAV „Moderna“ ir „National Institutes of Health“, taip pat – Kinijos „Sinopharma“, „Sinova“ vakcinos. Be kita ko, Australijos „Murdoch Children’s Research Institute“ šiuo metu vykdo III fazės tyrimą ir dėl dar XX a. pradžioje sukurtos tuberkuliozės vakcinos.

Tarp II ir III tyrimų fazės šiuo metu yra vokiečių „Biontetec“, kinų „Fosun Pharma“ vaistų gamintojų ir amerikiečių „Pfizer“ jungtinės komandos vakcina, taip pat – britų-švedų įmonės „Astra Zeneca“ ir Oksfordo universiteto komandos vakcina.

Papildomai dar testuojami ir vaistai nuo koronaviruso – štai neseniai buvo pranešta, kad ir Lietuva oficialiai įsitraukė į Japonijos farmacijos bendrovės „Fujifilm Toyama Chemicals“ sukurto vaisto „Avigan“ klinikinius tyrimus. Lietuva paskelbė ir apie planus įsigyti amerikiečių „Gilead Sciences“ kompanijos antivirusinį vaistą remdesivirą, skirtą koronaviruso infekcijai (COVID-19 ligai) gydyti, ir kurio registracijai būtent šiai ligai gydyti visai neseniai pritarė Europos vaistų agentūra.

„Jei viskas klostysis gerai, vakcina pasaulio gyventojus galėtų pasiekti 2021 metų viduryje. Vis dėlto, išlieka galimybė, kad net ir paskutinėje fazėje esantys klinikiniai tyrimai vis dar gali žlugti“ – įspėjo R. Pumputienė.

Penkių žingsnių programa greitinti vakcinos įsigijimo procesą

Vakcinos pristatymas Lietuvos pacientams gali vėluoti dėl Lietuvos pralaimėtos konkurencinės kovą su kitomis šalimis, taip pat – dėl ilgų sprendimo priėmimo procedūrų. Anot pašnekovės, tam, kad taip neatsitiktų, reikalingi svarbūs ir skubūs žingsniai, kuriuos reikia atlikti jau dabar.

„Pirmą žingsnį jau atlikome – apsisprendėme, kad vakcina bus perkama 70 proc. populiacijos. Antras žingsnis turėtų būti peržvelgti ir paruošti reikiamus teisės aktus iš anksto taip, kad būtų pasiruošta sprendimus dėl koronaviruso vakcinos priimti greitai. Pavyzdžiui, jau šiandien būtina koreguoti Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, numatant COVID-19 vakcinos įtraukimą į skiepijimų kalendorių“ – sakė R. Pumputienė.

Jos teigimu, trečias žingsnis turėtų būti suplanuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas greitam ir sklandžiam pirkimui, nes nors dalis vakcinos kainos bus dengiama iš ES Skubios paramos priemonės mechanizmo, bet papildomai Lietuva turės prisidėti ir savo biudžeto išlaidomis, sieksiančiomis net ir pusę šimto milijonų eurų.

Ketvirtas žingsnis, anot R. Pumputienės, turėtų būti kuo greičiau apsispręsti, iš kokių gamintojų Lietuva norės pirkti vakciną, panašiai, kaip tai daro Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Šiuo metu LR Vyriausybė tiek save, tiek visuomenę ramina tuo, kad pirkimai bus daromi centralizuotai, Europos Komisijos, o visos ES valstybės narės ir įsipareigojo atskirai derybų su gamintojais nevykdyti ir nekonkuruoti tarpusavyje. Deja, kol kas sunku prognozuoti, ar nesikartos pavasarį matytas šalių konkuravimas dėl apsaugos priemonių ar ventiliatorių“ – abejojo advokatė R. Pumputienė.

Pašnekovė siūlo imti pavyzdį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur pandemija sukūrė beprecedenčius viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelius, pavyzdžiui, įkuriant greitojo reagavimo „Operation Warp Speed“ grupę, vienijančią JAV federalinės valdžios departamentus bei privatų sektorių.

„Mums reikia savojo „Operation Warp Speed“, vienijančio tiek valstybines institucijas, tiek industriją. Turime ruoštis įvairiems scenarijams ir dėliotis įvarius veiksmų planus, kaip greičiau ir efektyviau nusipirkti vakcinų, nededant visų vilčių vien į Europos Komisiją bei centralizuotą vakcinų pirkimą ES lygmeniu. Tik taip Lietuvos gyventojus vakcina pasieks iškart“ – sakė R. Pumputienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)