Profesorius dažnai sulaukia klausimo, koks skirtumas tarp astrologijos ir astronomijos. Astrologijos praktika, kuria siekiama nuspėti žmogaus likimą ir sėkmę, yra paremta Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir planetų išsidėstymu, jos šaknys veda į labai senus laikus.

Ilgą laiką astronomijos mokslas buvo glaudžiai susijęs su astrologija. Iš tiesų daugelis astrologų seniai yra padarę mokslinių pastebėjimų, kurie yra vertinami iki šių dienų. Tačiau kai Kopernikas, Johannesas Kepleris ir Galilėjus suvokė, kad planetos sukasi aplink Saulę, o ne Žemę, o Izaokas Niutonas atrado fizikos dėsnius, paaiškinančius jų elgesį, astrologija ir astronomija išsiskyrė ir niekados nebesusijungė.

Astronomijos mokslas dabar nesutinka su vienu pagrindinių organizacinių principų astrologijoje – zodiako ženklų datų.

Per metus Saulė nukeliauja per dangaus juostą, kurią sudaro 12 žvaigždynų. Kartu jie yra vadinami zodiako ženklais, ir beveik kiekvienas žvaigždynas yra pavadintas gyvūno vardu. Tiesa, daug kas nusiviltų sužinojęs, kad iš tiesų tie žvaigždynai visai nepanašūs į tuos gyvūnus, kurių vardais yra pavadinti. Ir kaip jie galėtų būti panašūs, jeigu tėra atsitiktine tvarka išsidėsčiusių žvaigždžių grupės. Jie simbolizuoja ženklą, o ne realiai atspindi jį.

Nors daug kas mano, kad zodiako žvaigždynai yra labai aiškiai ir tiksliai apibrėžti, jie tėra tik vienas iš pavyzdžių, kuriuos sukūrė skirtingos pasaulio kultūros. Ir labai dažniai kiekviena tokių kultūrų labai skirtingai suvokė tai, kaip surėdytas yra mūsų dangus. Pavyzdžiui, inkai suformavo žvaigždynus ne iš žvaigždžių, o iš tamsių Paukščių tako plotų.

Vakarų zodiaką sudarantys žvaigždynai yra susiję su 12,4 karto aplink Žemę per metus apskriejančio Mėnulio ciklais. Paprastai kalbant, Saulė kiekvienos Mėnulio fazės metu atsiduria skirtingame žvaigždyne, ir žvaigždės sudaro tolimą Saulės foną.

Dienos metu žvaigždės nėra matomos, tačiau sužinoti, kokiame žvaigždyne dabar yra Saulė, galite pažvelgę į naktinį dangų. Jūs pamatysite priešingą žvaigždyną.

Remiantis astrologija, kiekvienas zodiako ženklas užima tiksliai 30 laipsnių dangaus ir, padauginus iš 12, užpildo visus 360 laipsnių. Tačiau iš tiesų taip nėra, nes žvaigždynai smarkiai skiriasi forma ir dydžiu. Pavyzdžiui, Saulei tereikia penkių dienų nukeliauti per Skorpiono žvaigždyną, tačiau jai reikia net 38 dienų nukeliauti per Jaučio ženklą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl zodiako ženklai nesusidėlioja tvarkingai į liniją ir neatitinka realių žvaigždynų.

Lygiadienių precesija

Pagrindinė priežastis, kodėl zodiako ženklai neatitinka žvaigždynų, yra susijusi su Žemės rotacinės ašies judėjimu, vadinamu precesija. Precesija yra lėtas ir periodiškas Žemės ir dangaus ašies slinkimas kūgio paviršiumi aplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai. Šį procesą lemia Saulės ir Mėnulio traukos poveikis Žemei. Precesijos periodas yra lygus 25 tūkts. 725 metams. Dėl to pavasario ir rudens lygiadienių taškai pasislenka ekliptika iš rytų į vakarus prieš Saulę vidurdienį 50, 26″ per 1 m. Žemė atskrieja į šiuos taškus kasmet vis anksčiau, todėl atogrąžiniai metai 20 min. 24 s trumpesni už žvaigždinius metus. Dėl precesijos dabartinės astrologijos žmonėms priskiriami atitinkami žvaigždynai yra pasislinkę per vieną į priekį.

Senovėje pavasario lygiadienis buvo Avino ženkle. Tačiau dėl precesijos maždaug 100-aisiais metais prieš Kristų jis atsidūrė Žuvų ženkle ir liks čia iki 2700 metų, o vėliau atsidurs Vandenio ženkle. Per 25 tūkst. 800 metų jis vėl atkeliaus iki Avino ženklo, ir ciklas prasidės iš naujo.

Kaip žaidimas astrologija ir likimo bei asmenybės prognozės tikrai smagus dalykas. Tačiau ši sritis neturi jokio mokslinio pagrindo. Su mokslo sritimi astrologija yra susijusi tiek pat, kiek ir „Monopolis“ su nekilnojamojo turto rinka.

Astrologija nukreipia dėmesį nuo labai realaus planetų poveikio, pirmiausia kalbant apie gravitacinį poveikį viena kitai, kuris realiai keičia jų orbitų formas, dydžius ir posvyrius. Žemėje tokie pokyčiai veikiausiai sukėlė ledynmečius.

Tiesioginiai Žemės ir dangaus kūnų susidūrimai gali sukelti labai staigių pokyčių, kaip kad prieš 66 mln. metų Jukatano pusiasalyje nukritęs asteroidas, paveikęs visą pasaulį, įskaitant ir dinozaurų išnykimą bei žinduolių iškilimą.

Astronominės analizės galiausiai leis prognozuoti tokius įvykius, tačiau astrologinės prognozės tikrai niekur nenuves.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)