Anot mokslininkų, stulbinantis atradimas yra Įvykių horizonto teleskopo projekto nuopelnas (Event Horizon Telescope, EHT) – to paties, kuris dar 2019 metais pirmą kartą įamžino juodąją bedugnę galaktikoje M87.
Xavier Barcons, ESO generalinis direktorius tiesioginio pristatymo metu ketvirtadienį teigė: „Tai itin reikšmingas, neįtikėtinas ir unikalus atradimas astronomijos istorijoje".
Iš pradžių buvo manyta, kad tai Sagittarius (Šaulio) A* yra žvaigždė mūsų galaktikos centre, tačiau vėliau, po intensyvių tyrimų paaiškėjo, kad tai gali būti juodoji skylė.
„Tai geriausios raiškos vaizdas iš mūsų galaktikos centro – Sagittarius A*, esančio 27 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, užfiksuoto ALMA teleskopų sistema, esančio Čilėje“, – teigė Huib van Langevelde, EHT projekto vadovas. Juodosios bedugnės vaizdus taip pat fiksavo ir teleskopų sistema Ispanijoje bei Prancūzijos Alpėse.
EHT projektas tyrinėja mūsų galaktikos centrą, kuriame yra juodoji bedugnė, žinoma kaip Sagittarius A*.
Tuo tarpu dar 2019 padarytoje nuotraukoje – ryškiai oranžinės dujų ir plazmos aureolės apsuptas juodas branduolys – juodoji skylė, esanti galaktikoje M87, nuo kurios Žemė nutolusi maždaug 50 mln. šviesmečių atstumu.
Tačiau Sagittarius A* yra apsupta įkaitintų dujų ir dulkių debesies, kurie apsunkina jos tyrimus. Vis dėlto ji yra gerokai arčiau, nei galaktikoje M87 esanti 2019 metais užfiksuotas įvykių horizontas prie juodosios bedugnės.
Pavyzdžiui, galaktikos M87 centre esančios juodosios bedugnės masė – 6,5 milijardo kartų didesnė už mūsų Saulę. Jos įvykių horizonto skersmuo – apie 20 milijardų kilometrų, o ji pati yra labai, labai toli.
Palyginimui, jei sumažintume šios juodosios skylės mastelį iki 1 mm dydžio, tai atstumas iki mūsų Žemės būtų lygus maždaug 13 tūkst. kilometrų.
Tuo tarpu Sagittarius A* juodoji bedugnė yra gerokai arčiau mūsų, mūsų pačių galaktikos centre. Tačiau ji tėra „tik“ 4,3 mln. kartų didesnė už Saulę. Jos įvykių horizontą stebėti įmanoma tik dėl to, kad ji yra gerokai arčiau Žemės negu M87.
Juodosios bedugnės yra kosminis reiškinys, kurį užfiksuoti yra nepaprastai sudėtinga, nes jos tiesiogine žodžio prasme yra nematomos, mat sugeria absoliučiai visą elektromagnetinę spinduliuotę. Tad vienintelis būdas užfiksuoti jos egzistavimą – tai įvykių horizontas, t. y. juodosios bedugnės išorinis žiedas, arba kitaip – slenkstis, kuris reiškia, kad toliau šviesa jau nebegali ištrūkti dėl stulbinančių juodosios skylės gravitacinių jėgų.
