Uoliena užminė mįslę ir mokslininkams, nes marsaeigis „Opportunity“ nufotografavo ją ten, kur dar prieš keturias dienas jos nebuvo. Steve'as Squyresas, „Mars Exploration Rover“ misijos mokslinis vadovas apibūdino ją kaip baltą uolieną su tamsiai raudonu įdubimu centre. 4 centimetrų pločio akmuo pavadintas Pinnacle Island (bokšto sala).
Tai iš kur ji atsirado?
Tyrėjai sako, kad Pinnacle Island yra dalis didesnės uolos, kurią Opportunity nuskėlė ir perstūmė ratais sausio pradžioje. Kituose marsaeigio darytuose atvaizduose matosi uola, kurią tikriausiai užkliudė zondo ratai.
„Kai apžiūrėję Pinnacle Island, perkėlėme „Opportunity“ šiek tiek toliau, įkalnėje pamatėme apverstą tokios pat neįprastos išvaizdos akmenį,“ pareiškime rašo Ray'us Arvidsonas iš Washingtono universiteto St. Louise, „Opportunity“ vadovo pavaduotojas. „Mes per jį pervažiavome. Matome pėdsaką. Iš čia Pinnacle Island ir atsirado.“
Žinoma, tai ne taip jaudina, kaip jei akmenukas būtų atšliaužęs pats ar būtų nemestas ateivių. Bet išsprendę mįslę mokslininkai planuoja pasukti „Opportunity“ į pietuose esančią įkalnę, siekdami pažvelgti į atidengtas uolienas.
Uoloje daug mangano ir sieros, kurie, mokslininkų manymu, galėjo susikaupti uoloje dėl vandens.
„Tai galėjo nutikti gana neseniai vos žemiau paviršiaus,“ sakė R. Arvidsonas, „arba galėjo nutikti giliau po žeme ir seniau, o tada dėl laimingo atsitiktinumo, erozija pašalino viršutinį sluoksnį ir juos mūsų ratai galėjo pasiekti.“
„Opportunity“ sveria beveik 175 kg, o ilgis ir aukštis – pusantro metro. Neseniai jis atšventė savo nusileidimo Marse dešimtmetį 2004 sausio 25 d. „Opportunity“ dvynys, „Spirit“, nusileido tų pačių metų sausio 4 d.
Ryšys su „Spirit“ nutrūko 2010 m., bet „Opportunity“ toliau tiria Raudonosios planetos buvusios gyvenamos aplinkos sąlygų detales.
„Opportunity“ yra senesnis, menkiau technologiškai pažengęs, nei du dabartiniai Marsą tiriantys NASA zondai.
2,5 milijardų dolerių vertės misijos automobilio dydžio „Curiosity“ dabar keliauja link Sharpo kalno, nuosėdinės formacijos, kuri leis zondui ištirti Marso istoriją važiuojant į statų šlaitą ir sluoksnis po sluoksnio tiriant cheminę jų sudėtį.
2020 m. NASA planuoja paleisti kitą „Curiosity“ dydžio marsaeigį, surinksiantį pavyzdžius, kuriuos vėlesnės misijos galėtų parskraidinti į Žemę.
