Daug pavojingesnis šis laikotarpis būtų nuskridus į kitą planetą, kur nėra modernių ligoninių ir medikų brigados, o astronautas negali kelias savaites tiesiog gulėti ir ilsėtis.
Taigi svarbu suprasti, kaip kraujo kūnelių atsistatymas vyksta natūraliai, kad galėtume paruošti astronautus kuo geriau prisitaikyti prie kintančios gravitacijos. Naujame tyrime parodyta, kad bene svarbiausias proceso elementas yra kaulų čiulpų riebalai.
Mokslininkai ištyrė 14 astronautų kaulų čiulpus prieš skrydį į Tarptautinę kosminę stotį, misijos metu, iškart grįžus iš jos ir praėjus šiek tiek laiko po sugrįžimo. Praėjus mėnesiui po sugrįžimo į Žemę, kaulų čiulpų riebalų masė sumažėjo apie 4,2 proc. – nedaug, tačiau tai yra statistiškai reikšmingas pokytis.
Riebalų masės sumažėjimas koreliavo su spartesniu kaulų augimu ir didesniu kiekiu jaunų raudonųjų kraujo kūnelių. Taigi galima daryti išvadą, jog astronautų organizmai sunaudojo kaulų čiulpų riebalus, kad atstatytų kaulų ir kraujo būklę į tinkamą Žemės gravitacijai.
Vėliau atsistatė ir riebalų kiekis. Pastebėta, kad jaunesnių astronautų kaulų čiulpų riebalai sunyko labiau, bet ir atsistatė greičiau – jų organizmai matomai lengviau prisitaiko prie ekstremalių pokyčių. Moterų kaulų čiulpai riebalus atsistatė stipriau, nei vyrų.
Šie duomenys padės ne tik planuojant kosmines misijas, bet ir gydant pacientus Žemėje, kuriems ilgalaikiai susirgimai sukėlė mažakraujystę.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.